10 sutrikusio virškinimo požymių ir kaip jį pagerinti

Kuomet virškinimo sistema veikia sklandžiai – visas kūnas taip pat gerai funkcionuoja, nes žarnynas daro įtaką viskam: ir smegenims, bei imuninei sistemai. Sutrikus žarnyno veiklai, jis siunčia signalus: kaupiasi dujos, pučia vidurius arba jie užkietėja, viduriuojama, o kartais net pasireiškia suprastėjęs gebėjimas susikoncentruoti, nuovargis, odos problemos.

Požymiai, rodantys, kad jūsų virškinimas sutrikęs

Vieni požymiai, pavyzdžiui, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, akivaizdžiai parodo virškinimo sutrikimus, tačiau kiti simptomai yra subtilesni, neretai klaidingai siejami su įvairiomis ligomis ar „nurašomi“ paprasčiausiam nuovargiui.

Šie požymiai rodo, kad virškinimo sistema neveikia sklandžiai:

1. Dujų kaupimasis ir pilvo pūtimas. Dujos susidaro kaip įprasta virškinimo procesų žarnyne dalis, tačiau kai kurios žarnyno bakterijų padermės natūraliai gamina daugiau dujų nei kitos. Tam tikros bakterijos gali sukelti per didelę fermentaciją, sulaikyti dujas žarnyne ir sukelti pilvo pūtimą.
2. Viduriavimas. Retkarčiais skystomis išmatomis pasitaiko tuštintis visiems, tačiau lėtinis ar ūmus viduriavimas gali būti infekcijos ženklas. Viduriavimas taip pat gali pabloginti žarnyno sveikatą, pašalindamas gerąsias žarnyno bakterijas.
3. Vidurių užkietėjimas. Vidurių užkietėjimas dažniausiai siejamas su netinkama mityba, visų pirma, per mažu suvartojamos ląstelienos kiekiu. Tačiau viduriai gali užkietėti ir dėl per menko fizinio aktyvumo, streso, kai kurių vaistų (pvz., kalcio papildų, antidepresantų ir kt.) vartojimo, ligų (pvz.,  dirgliosios žarnos sindromas, diabetas, skydliaukės problemos ir kt.), homoninių pokyčių nėštumo metu ir kt.
4. Nuotaikų svyravimas. Žmogaus mikrobiota – organizme gyvenančių mikroorganizmų visuma, atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį, kuomet reaguojama į stresą. Jeigu virškinimo sistema sutrikusi, psichinė būklė taip pat sutrinka: gali kilti nepaaiškinamas nerimas, pasireikšti nuotaikų kaita.
5. Suprastėjęs gebėjimas susikoncentruoti. Žarnynas gamina neuromediatorius (serotoniną), tiesiogiai susijusius su nuotaika, mintimis ir kitais kognityviniais gebėjimais, pavyzdžiui, susikaupimu. Tyrimai rodo, kad žarnyno disbiozė (normalios žarnyno mikrofloros sudėties bei savybių pakitimas) gali neigiamai paveikti mokymąsi ir atmintį.
6. Odos uždegimas ir spuogai. Žarnyno pusiausvyros sutrikimas gali sukelti odos disbalansą, dėl kurio atsiranda arba suintensyvėja: spuogai, atopinis dermatitas (išsausėjusi ir niežtinti oda) ir psoriazė (žvynelinė).
7. Nuolatinis stiprus noras suvalgyti kažką saldaus. Žarnyno mikrobiotos pusiausvyros sutrikimai gali sustiprinti saldaus maisto potraukį, nes tam tikrų žarnyne gyvenančių mikroorganizmų koncentracijos padidėjimas siejamas su noriu suvalgyti „kažką saldaus“.
8. Lėtinis nuovargis. Ryšys tarp nesveiko žarnyno ir lėtinio nuovargio yra itin stiprus: mokslininkai vieno tyrimo metu nustatė, kad net 80 proc. žmonių, sergančių lėtiniu nuovargiu, skundėsi ir virškinimo sutrikimais.
9. Padidėjęs svoris arba nutukimas. Žarnyno mikrobiotos sutrikimai gali prisidėti prie svorio augimo. Disbiozė gali keisti energijos pasisavinimą iš maisto, slopinti sotumo hormonų gamybą, skatinti organizmo uždegimus ir trikdyti gliukozės bei riebalų apykaitą. Kai kurios bakterijų kombinacijos efektyviau „išgauna“ kalorijas iš to paties maisto, o pakitusi mikrobiota gali didinti alkio ar saldaus maisto potraukį, o tai gali ženkliai prisidėti prie svorio augimo.
10. Autoimuninės ligos. Žarnyno mikrobiota tiesiogiai veikia imuninę sistemą. Kai žarnynas sveikas, imuninė sistema normaliai funkcionuoja, tačiau, kai virškinimo sistema išsibalansuoja, tai gali sukelti imuninių sutrikimų, pavyzdžiui, autoimunines ligas.

Kodėl sutrinka virškinimo sistemos darbas?

Suprantama, kad virškinimo sistemos darbas gali sutrikti į organizmą patekus infekcijai, pavyzdžiui, užsikrėtus noro ar roto virusais.

Tačiau yra ir nemažai, atrodytų, su žarnyno veikla nesusijusių veiksnių, galinčių reikšmingai pabloginti žarnyno veiklą:

• Lėtinis stresas. Jis didina kortizolio lygį, trikdo žarnyno peristaltiką ir sutrikdo mikrobiotos pusiausvyrą.
• Dažnas antibiotikų vartojimas. Deja, tačiau antibiotikai naikina ne tik kenksmingas, bet ir naudingas bakterijas, todėl greitai išsivysto disbiozė.
• Vaistai (ypač nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, protonų siurblio inhibitoriai, hormoniniai preparatai) gali dirginti gleivinę, silpninti apsauginį barjerą ar keisti mikrobiotą.
• Kelionės ir gyvenimo būdo pokyčiai sutrikdo miegą, mitybą ir cirkadinį ritmą, o tai tiesiogiai veikia žarnyno veiklą.
• Maisto netoleravimas lemia uždegimines reakcijas ir dujų kaupimąsi, todėl blogėja virškinimas.
• Prastas miegas ir poilsio trūkumas keičia hormonų balansą ir mikrobiotos sudėtį, didina žarnyno jautrumą.
• Alkoholis dirgina gleivinę, didina jos pralaidumą ir trikdo bakterijų pusiausvyrą.
• Nepakankamas skaidulų kiekis maiste mažina naudingų bakterijų įvairovę ir sulėtina žarnyno judesius.
• Per didelis perdirbto maisto ir cukraus vartojimas skatina uždegimą ir palankių mikroorganizmų nykimą.
• Pasyvus gyvenimo būdas, per mažas fizinis aktyvumas siejamas su prastesne viškinimo sistemos veikla.
• Hormonų pokyčiai (pvz., nėštumo, menopauzės metu) gali lėtinti virškinimo procesus.
• Lėtinės ligos (pvz., diabetas, skydliaukės sutrikimai) turi tiesioginį poveikį žarnyno funkcijai.

Kaip paprastai pagerinti virškinimą?

Norėdami pagerinti virškinimą, galite:

• Pakeisti mitybą. Valgomas maistas turi tiesioginį poveikį bakterijų pusiausvyrai žarnyne. Skaiduliniai ir sudėtiniai angliavandeniai maitina gerąsias bakterijas, o cukrus ir perdirbtas maistas – mieles ir leidžia daugintis patogeninėms bakterijoms.
• Vartoti probiotikų papildus ir fermentuotą maistą. Probiotikai ir fermentuoti maisto produktai gali padėti sugrąžinti žarnyno mikrobiotai pusiausvyrą, tiesiogiai į žarnyną įnešdami daugiau gerųjų bakterijų.
• Nustatyti, koks maistas jums sukelia žarnyno sutrikimus. Gali būti, kad turite specifinį netoleravimą tam tikriems maisto produktams. Dažniausi „kaltininkai“ yra pieno produtai, glitimas, vadinamieji FODMAP produktai (turintys trumpųjų grandinių angliavandenių, pvz., svogūnai, česnakai, obuoliai, kviečiai, pupelės, kopūstai, medus, saldikliai), ankštiniai, dirbtiniai saldikliai (pvz., sorbitolis, manitolis).
• Reguliariai sportuoti, judėti. Reguliarus fizinis krūvis taip pat yra svarbus žingsnis norint atkurti žarnyno pusiausvyrą. Atlikti tyrimai apie fizinio krūvio poveikį mikrobiotai parodė, kad atliekami aerobiniai pratimai gali paskatinti gamintis gerąsias bakterijas žarnyne. Fizinis aktyvumas taip pat svarbus gerai žarnyno peristaltikai.
• Valdyti patiriamo streso lygį. Lėtinis stresas sukelia uždegiminį atsaką, kuris prisideda prie žarnyno disbiozės.