Mėgstamiausias desertas turi nemažai privalumų: ledai skanūs ir gaivina, ir valgyti juos netgi gali būti sveika. O ar žinojote, kad per karščius jie gali puikiausiai pakeisti sumuštinį ar net vandenį?

Leduose yra daugybė naudingų medžiagų: mineralinių druskų, vitaminų, aminorūgščių, fermentų ir įvairių riebiųjų rūgščių. Jų maistinė vertė labai didelė, kaip produktas jie lengvai organizmo pasisavinami. Taip pat ledai veiksmingai ramina nervų sistemą ir atpalaiduoja įtampą, nes juose esanti nepakeičiama aminorūgštis triptofanas skatina vadinamojo laimės hormono serotonino gamybą.

Ir tai dar ne visos priežastys dažniau pasilepinti ledais!

Naudingesni nei sumuštinis?

Įsivyravus karštiems orams, užuot suvalgę sumuštinį, verčiau sukirskite porciją ledų. Jie ne tik numalšins alkį, bet ir atvėsins organizmą.

Puiku ir tai, kad ledai – lengvai virškinamas produktas.

Pavyzdžiui, pietums suvalgykite lengvų daržovių salotų, o desertui – grietininių ledų. Arba rinkitės viską viename: porciją vaisių salotų su keturiais šaukštais ledų.

Vietoj vandens

Leduose yra nuo 56 iki 75 procentų vandens. Tad valgydami juos gauname visą organizmui vasarą būtiną skysčių kiekį.

Nesuklyskite – troškuliui numalšinti vis tiek nėra nieko geresnio už gryną vandenį. Tačiau, verčiant aplinkybėms, nė kiek ne mažiau tiks ir šerbetai. Juose yra mineralinių medžiagų junginių, kurių netenkame prakaituodami.

Jie daro mus laimingus

Ledai suteikia laimės pojūtį visiems, nepriklausomai nuo amžiaus. Pakanka vieno vienintelio šaukštelio, kad smegenų malonumo centruose būtų aktyvuoti atitinkami cheminiai procesai.

Ledų valgymas daro tą patį poveikį, kaip ir mėgstamos muzikos klausymas.

Yra keli „bet“

Kaip turbūt numanėte, negali toks skanus dalykas neturėti jokių trūkumų. Ledai sveika tik tuo atveju, jei mokate juos rinktis ir žinote, kada ir kiek valgyti.

Pirkite tik tas porcijas, kurių popierėliai nepažeisti, nenusitrynę, tekstas ant jų – aiškiai įskaitomas. Ir kuo storesnis tas popierėlis, tuo geriau išsilaikęs bus produktas.

Atminkite: kuo mažiau ingredientų leduose, tuo jie naudingesni.

Jeigu atsikandę ledų pajuntate ledo kristalus, galite beveik neabejoti: produktas buvo atitirpęs ir pakartotinai užšaldytas – galbūt net ne vieną kartą. Tokiais ledais, įspėja dietologai, galima net apsinuodyti.

Didžiausias prastų ledų blogis – augalinės kilmės riebalai. Laimė, juos galima atpažinti ir neskaičius etiketės, iš skonio. Paragavus tokių ledų, ant dantų, o kartais ir visoje burnoje, lieka tarsi riebalų plėvelė.

Negyvulinės kilmės riebalai turėtų būti naudojami tik kepant vaflinius indelius – šiame ledų gamybos etape be jų neišsiversti. Vaflis privalo būti rusvas, gardus, traškus, bet nesuskrudęs ir jokiu būdu ne tąsus, antraip jis paprasčiausiai nėra tinkamai iškepęs.

Kuo pigesni ledai, tuo daugiau juose įvairiausių aliejų – ypač palmių, todėl visada verčiau rinkitės kiek brangesnį produktą.

Svarbu jausti saiką

Dietologai atviri: ledai – grietininiai ar vaisiniai, – sveiki tik tada, jeigu yra natūralūs. Bet net ir idealiai subalansuotas šis produktas nėra visiškai nekenksmingas sveikatai, jei pažeidžiamos nerašytos jo vartojimo taisyklės.

Specialistų žodžiais, natūralios grietinėlės ledai – visavertis maisto produktas, turtingas baltymų, riebalų, kalcio, grupės A vitaminų, taigi kenksmingu jo niekaip nepavadinsi. Pagaminti iš natūralių medžiagų ir pagardinti natūraliais priedais, tokiais kaip vaisių gabaliukai, arba sušaldyti iš tikrų vaisių sulčių ledai irgi nėra nesveiki. Bet valgyti iš natūralaus pieno pagamintus ledus vis dėlto geriau. Jei tik nepamirštama saiko. Ši taisyklė, beje, galioja visiems maisto produktams. Na, o ledų atveju saikingumas reiškia ne daugiau kaip tris porcijas per savaitę.

Nuosaikiais kiekiais natūralūs ledai, be visa kito, puikiai kovoja su stresu, saugo nuo nemigos.

Padauginti jų tikrai neverta – produktas vis dėlto labai saldus ir gana riebus, taigi būtinai padės priaugti svorio (nors yra ir dietinių ledų). Dėl tos pačios priežasties ledų nepatariama valgyti žmonėms, kuriems diagnozuotas nutukimas, diabetas, padidėjęs arterinis kraujospūdis.