Nobelio medicinos premija: kam jį įteikta šiemet?

2025-10-08

2025 m. Nobelio Nobelio fiziologijos ir medicinos premija įteikta dr. Mary E. Brunkow (JAV), dr. Fredui J. Ramsdellui (JAV) ir Shimonui Sakaguchi (Japonija) už imuninės sistemos tyrimus. Mokslininkai padarė reikšmingų atradimų, padėjusių suprasti, kaip imuninė sistema išmoksta „nepulti savęs“.

Premiją, kurią sudaro diplomas, aukso medalis ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 950 tūkst. eurų), laureatai atsiims oficialioje ceremonijoje gruodžio 10 d.

Laureatų darbai apie reguliacinius T limfocitus (Treg) ir FOXP3 geną parodė, kaip imuninė sistema palaiko pusiausvyrą ir apsaugo nuo autoimuninių ligų, alergijų bei žalingo lėtinio uždegimo.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto mokslininkės prof. Lauros Malinauskienės, šių mokslininkų atradimai pakeitė mūsų supratimą apie tai, kaip imuninė sistema palaiko pusiausvyrą tarp gynybos ir savisaugos. O kartu atvėrė duris naujoms gydymo kryptims – nuo alergijų iki vėžio imunoterapijų, rašoma VU pranešime spaudai.

Kas yra imuninė tolerancija?

Imunologas prof. S. Sakaguchi pirmasis apibūdino reguliacinius T limfocitus (Treg) – imuninės sistemos ląsteles, kurios slopina pernelyg aktyvų imuninį atsaką ir neleidžia pulti savo audinių. Vėliau mokslininkai dr. M. E. Brunkow ir dr. F. J. Ramsdellas nustatė, kad šių ląstelių veiklą lemia FOXP3 genas, būtinas jų susidarymui ir funkcijai. Šie atradimai leido suprasti, kaip imuninė sistema išlaiko pusiausvyrą tarp gynybos ir savisaugos.

„Šių metų Nobelis skirtas už tyrimus, atskleidusius, kaip imuninė sistema išmoksta atskirti, kada pulti, o kada susilaikyti. Imuninė tolerancija – tai gebėjimas „nepulti savų“ ir nereaguoti į nekaltus dalykus, pavyzdžiui, maistą ar žiedadulkes, kartu išlaikant pasirengimą naikinti infekcijas ir vėžines ląsteles – išmintinga pusiausvyra tarp gynybos ir savisaugos“, – sako prof. L. Malinauskienė.

Pasak profesorės, imuninė tolerancija prasideda „gamykloje“ – užkrūčio liaukoje ir kaulų čiulpuose, kur pašalinamos per smarkiai į savus audinius reaguojančios ląstelės, o dalis tampa apsauginiais reguliaciniais T limfocitais (Treg). Po gimimo imuninę sistemą toliau „auklėja“ aplinka – mikrobiota, mityba, skiepai ir kontaktai su išorės veiksniais.

„Kasdien ramybę palaiko periferiniai stabdžiai – Treg, tolerogeninės dendritinės ląstelės ir kiti imunologiniai mechanizmai. Jie užtikrina, kad reaguotume tik tada, kai būtina apsaugoti organizmo vientisumą. Sutrikus šiai pusiausvyrai, didėja alergijų ir autoimuninių ligų rizika, laisvai gali vystytis piktybiniai navikai“, – teigia mokslininkė.

Kokia yra reguliacinių T limfocitų funkcija?

Paprastumo dėlei profesorė siūlo įsivaizduoti imunitetą kaip apsaugos komandą mokykloje: „Ji turi sugauti įsibrovėlius – virusus ar bakterijas, bet netyčia gali sulaikyti ir savo mokinius. Reguliaciniai T limfocitai – tai budėtojai, kurie sako, kas savi, tad jų neliesti. Baltymas FOXP3 – tarsi budėtojų pažymėjimas: be jo budėtojų nėra, ir tvarka suyra.“

Be šios kontrolės, pasak mokslininkės, imuninė sistema pradėtų veikti prieš patį organizmą – „šaudytų iš patrankos į muses“: užuot gynusi, imtų žaloti sveikus audinius. Tokiu atveju vystytųsi autoimuninės ligos, lėtinis uždegimas ir audinių pažeidimai: „Kai dėl FOXP3 geno mutacijos šių reguliacinių T limfocitų veikla sutrinka, imuninė sistema praranda pusiausvyrą ir ima pulti paties organizmo audinius. Taip išsivysto IPEX sindromas, reta genetinė liga, sukelianti sunkią ankstyvą imuninės sistemos disfunkciją.“

„FOXP3 – tai tarsi jungiklis ląstelės branduolyje, įjungiantis genų programą, leidžiančią susiformuoti ir veikti šiems reguliaciniams T limfocitams. Be šio jungiklio jie nesusiformuoja arba neveikia tinkamai, todėl imuninė sistema praranda savikontrolę. FOXP3 padeda išlaikyti pusiausvyrą – leidžia imuninei sistemai kovoti su tikrais priešais, bet nekelti pavojaus pačiam organizmui“, – teigia imunologė.

Kas yra periferinės tolerancijos biologija?

„Iki devintojo dešimtmečio pabaigos buvo manoma, kad imuninės tolerancijos mechanizmai susiformuoja tik iki gimimo – vadinamojoje centrinės atrankos stadijoje užkrūčio liaukoje. Dr. M. E. Brunkow, dr. F. J. Ramsdello ir prof. S. Sakaguchi darbai parodė, kad ši pusiausvyra palaikoma ir vėliau, viso gyvenimo metu, ir taip sukūrė naują tyrimų sritį – periferinės tolerancijos biologiją. Jie taip pat atvėrė kelią taikinių terapijai, kai gydymas reiškia ne tik puolimą, bet ir stabdžių reguliavimą“, – pasakoja prof. L. Malinauskienė.

Anot pašnekovės, šie atradimai paaiškino, kodėl kai kurių žmonių imunitetas klaidingai reaguoja į nekaltus alergenus: „Kai reguliaciniai T limfocitai silpni, vietoj ramybės gauname alerginį uždegimą – rinitą, astmą, anafilaksiją. Treg čia veikia kaip jungiklis, nuo kurio priklauso, ar žmogaus imunitetas bus tolerantiškas, ar vystysis alergija.“

Profesorė pabrėžia, kad šių atradimų principai jau taikomi medicinoje: „Alergenų specifinė imunoterapija skatina Treg susidarymą ir padeda atkurti toleranciją. Onkologijoje supratimas, kad navikai slepiasi už Treg „skydo“, paskatino kurti gydymo metodus, kurie tą skydą ardo. Transplantacijoje bandoma paciento Treg ląsteles išauginti ir sugrąžinti atgal į organizmą, siekiant sumažinti organo atmetimo riziką. Gydant autoimunines ligas tiriami mažų dozių IL-2, kuris skatina Treg vystymasi, ir pačių Treg gydymo metodai.“

„Artimiausia kryptis – preciziškas Treg veiklos derinimas, kad imuninė sistema išliktų subalansuota: nei per silpna, nei per aktyvi. Šiuo metu tiriamos antigenui specifinės Treg, nauji IL-2 skyrimo būdai ir strategijos, leidžiančios „atsukti stabdžius“ tik naviko aplinkoje. Visa tai remiasi šių metų Nobelio premijos laureatų atradimais, kurie atskleidė, kaip imuninė sistema palaiko pusiausvyrą ir apsaugo mus ne tik nuo infekcijų, bet ir nuo savo pačios klaidų. Išmokę patikimai įjungti periferinę toleranciją ten, kur jos trūksta, ir išjungti ten, kur jos per daug, pereisime nuo „vieno recepto visiems“ prie tikros precizinės imunomedicinos“, – apibendrina prof. L. Malinauskienė.