Sveikatos reforma: už kokias paslaugas tektų prisimokėti?

2025-10-08

Seime svarstomi siūlymai naikinti neteisėtas priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas. Vis dėlto aiškėja, kad dalis paslaugų gali likti mokamos – už vienas tektų primokėti, už kitas mokėti visą kainą.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti įstatymo pakeitimai svarstyti Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje.

Kilus diskusijai dėl situacijų, kai pacientui reikėtų palikti galimybę prisidėti prie savo gydymo iš asmeninės kišenės, kol kas svarstyme padaryta pertrauka. Tačiau parlamentarai spėjo išreikšti pritarimą kai kuriems siūlymams, kuriais būtų plečiamos galimybės pacientams savo iniciatyva susimokėti už daugiau paslaugų.

Už kokias priemones gali reikėti prisimokėti?

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šiais pakeitimais ministerija siekia, kad iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Pasak ministerijos, nors šiuo metu galiojanti nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams galimybę pasirinkti tam tikras paslaugas, praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu.

Taip pat numatoma, kad Vyriausybės nutarimu bus patvirtintas tokių konkrečių priemonių kaip akių lęšiukai, sąnarių protezai, klausos aparatai ir pan. sąrašas, kada būtų galima prisimokėti kainos skirtumą.

„Koalicinėje taryboje buvo priimtas sprendimas leisti gyventojams primokėti skirtumą už medicinines priemones, bet ne vien pagal paciento pageidavimą, o remiantis klinikinėmis indikacijomis, medicinine būkle ir poreikiu.

Tai, galima sakyti, didžiulis kompromisas iš ministerijos pusės, kuris turėtų padėti nuimti įtampą ir leistų suteikti daugiau skaidrumo pačiai sveikatos sistemai, užtikrinti geresnį prieinamumą, mažesnes eiles ir didesnį tolygumą teikiant paslaugas“, – anksčiau yra pažymėjusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Kokios paslaugos gali būti mokamos?

Komitetas iš dalies pritarė ir Seimo narių Orintos Leiputės ir Jurgitos Šukevičienės pasiūlymui, kad pacientui gaunant paslaugą, apmokamą valstybės, būtų leisti savo lėšomis susimokėti už nemedicinines aptarnavimo paslaugas.

„Manau, kad turi būti tokia galimybė, kalbant apie nemedicinines paslaugas, tačiau pagal ministro patvirtintą paslaugų sąrašą ir metodiką. Tokių paslaugų įkainius turėtų pasiskaičiuotų gydymo įstaiga“, – komentuodama pasiūlymą Eltai sakė O. Leiputė.

Pasak jos, pasitaiko atvejų, kai pacientas dėl įvairiausių priežasčių pageidauja pasirinkti kitokias nemedicinines paslaugas nei tos, kurias apmoka valstybė. Pavyzdžiui, prižiūrėti vaiką ligoninėje nori abu tėvai, gimdyvės ar kiti pacientai pageidauja vienviečių palatų, pacientas nori kitokio maitinimo ir pan.

„Manau, kad įstatymu turi būti įteisinta galimybė tokias paslaugas teikti pacientams už jas sumokant iš savo lėšų“, – teigia socialdemokratų frakcijos seniūnė.

Siekiant apriboti galimybę piktnaudžiauti, jos nuomone, įstatyme turi būti aiškiai nurodyta, kad paciento lėšomis apmokamos nemedicininės aptarnavimo paslaugos gali būti teikiamos tik tuo atveju, jeigu jam suteikiama galimybė tuo pačiu metu toje pačioje sveikatos priežiūros įstaigoje nemokamai gauti visos apimties gydymo paslaugas – įskaitant nemedicininį aptarnavimą.

Pagal siūlomą projektą, pacientas, pageidaujantis gauti mokamas nemedicininio aptarnavimo paslaugas, turėtų tai patvirtinti raštu.

Jei Seimas pritartų, nemedicininių aptarnavimo paslaugų sąrašą, kainų apskaičiavimo metodiką nustatytų sveikatos apsaugos ministras, o konkrečius įkainius nustatytų paslaugas teikiančios įstaigos vadovas.

Siūlo daugiau galimybių pacientams susimokėti iš savo kišenės

Tuo metu dėl galimų priemokų už medicinines paslaugas komiteto nariai suabejojo. Vis tik balsuodami jie buvo linkę palaikyti Seimo nario Lino Urmanavičiaus siūlymą, kuriuo, kaip teigė jis, siekiama, kad būtų aiškiau reglamentuotos mokamos ir nemokamos, taip pat – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos.

„Tokių paslaugų, kurios neapmokamos iš PSDF, sąrašus ir kainų skirtumus, apmokėjimų tvarką nustatytų, viskas būtų labai aiškiai reglamentuota“, – kalbėjo jis posėdyje.

Parlamentaras siūlo, kad pacientas turėtų teisę į brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimo išlaidos dėl paslaugų teikimo tvarkos ir sąlygų pagal nustatytas gydymo metodikas ir (arba) protokolus nėra pilnai apmokamos PSDF biudžeto lėšomis.

Taip pat siūloma, kad būtų galimybė brangiau kainuojančius asmens sveikatos priežiūros paslaugai teikti naudojamus vaistinius preparatus, medicinos priemones ir (arba) technologijas, nei tos, kurių išlaidos teikiant šią paslaugą yra kompensuojamos PSDF lėšomis.

„Mano siūlymas, kad reikia užtikrinti kokybę ir tas paslaugas, kurios nėra apmokamos iš PSDF, bet yra reikalingos, jas apibrėžti ir tada pacientas arba moka pats, arba sumokama iš PSDF lėšų. Turiu pavyzdžių iš savo praktikos, kada laiku nesuteikiama tam tikra pagalba, žmogus tampa neįgaliu“, – kalbėjo jis.

Seimo socialdemokrato Sauliaus Čaplinsko nuomone, tai logiškas pasiūlymas. „Reikėtų nustatyti, už ką sumoka Ligonių kasos ir už kokias paslaugas (…) gali primokėti pats pacientas‘“, – sakė jis.

Komiteto nariams pritarus tokiam pasiūlymui dėl teisinių prieštaravimų įstatymo redakcijoje paprašyta skelbti pertrauką. Komiteto nariai paprašė įstatymo pataisas inicijavusią SAM įvertinti tokius Seimo nario L. Urmanavičiaus ir kitų parlamentarų pasiūlymus.

Kodėl pakeitimai yra reikalingi?

Prezidento patarėjos prof. Sonatos Jarmalaitės teigimu, šie pakeitimai visų pirma vertintini kaip socialinių netolygumų šalinimo priemonė.

„Mano akimis, šie įstatymų pakeitimai kalba apie priemokų išgryninimą. Abu įstatymus šiaip reikėtų skaityti nuo pradžios iki pabaigos ir jie išgrynina mūsų sveikatos sistemą, kurioje turime ir viešąjį, ir privatų sektorių, ir mokamas, ir nemokamas paslaugas.

Prezidentūros akimis, tai visų pirma yra socialinių netolygumų šalinimo priemonė, nes priemokos yra apie tai, kad tik turtingesni gali nusipirkti geresnes paslaugas, bet kai yra PSDF kompensuojamos paslaugos, tai priemokų šioje vietoje būti neturėtų“, – kalbėjo ji posėdžio metu.

S. Jarmalaitės manymu, šiuo metu esama raizgalynės, kurios patvirtinus naujus įstatymo projektus nebeliktų. „Neturėsime priemokų u kitas paslaugas, pasirinktas brangesnius vaistus, medicinos pagalbos priemones, turėsime konkretų sąrašą, kur tos priemokos yra reikalingos“, – komentavo ji.

Siūlomi pakeitimai sulaukia ir kritikos

Visgi opozicijoje dirbantys parlamentarai ir dalis medikų bendruomenės tokį SAM ir 19-osios Vyriausybės parengtą projektą kritikuoja. Pasak politikų, dėl šio valdančiųjų sprendimo esą labiausiai nukentėtų pažeidžiamiausios visuomenės grupės, mat dalis paslaugų taptų pilnai mokamos, nors šiandien pakako tik prisimokėti.

„Dėl tokio reguliavimo nukentės žmonės. Jeigu jie dabar galėjo nueiti į privatų sektorių, gauti paslaugą ir prisimokėti už papildomą paslaugą, ko niekada Valstybinė ligonių kasa neleido daryti valstybinėms įstaigoms, tai jeigu nenorės stovėti begalinėse eilėse dabar jie eis į tas pačias įstaigas ir susimokėti visą kainą. Tikrai Lietuvoje yra pakankamai žmonių, kurie eis ir mokės visą kainą. Taigi čia mes žmogų skriaudžiame“, – portalui tv3.lt yra sakiusi Seimo narė konservatorė Jurgita Sejonienė.

Tiesa, siekiama užtikrinti, kad odontologinės paslaugos vaikams ir socialiai remtiniems asmenims ir toliau būtų teikiamos ta pačia tvarka, kaip ir šiuo metu. Pakeitimai taip pat neliestų pirminėje sveikatos grandyje teikiamų paslaugų.

Taip pat pažymima, kad mokamos paslaugos kaip tokios niekur nedings, kai pacientas gali pasirinkti norimas paslaugas ir apmokėti visą jų kainą.

Ministerija pokyčius numatančius teisės aktų pakeitimus Seimui pateikė dar birželį. Numatoma, kad parlamentui pritarus keitimams nauja tvarka įsigaliotų nuo 2026-ųjų pradžios.