Slaugote šlapimo nelaikantį šeimos narį, kuris neišsiverčia be šlapimą sugeriančių priemonių? Šeimoje turite artimą vyrą, kuriam po prostatos operacijos praverstų įklotai? Galbūt tyliai kenčiate nevalingą šlapimo ištekėjimą ir bijote kreiptis pagalbos? Svarbu žinoti, kad tokiais atvejais gydytojui diagnozavus šlapimo nelaikymą, galima tikėtis ko...
Šaltuoju metų laiku, kai padaugėja susirgimų peršalimo ligomis, susirūpinimas savo sveikata gerokai išauga, tačiau kartais šioje srityje persistengiama arba, atvirkščiai, nesiimama reikiamų veiksmų sveikatai apsaugoti. Egzistuoja nemažai klaidingų įsitikinimų, kuriais žmonės vadovaujasi rūpindamiesi savo ir artimųjų sveikata. Vaistininkai pateik...
Statistika rodo, kad net 94 proc. tėvų nežino, kiek ir kodėl jų vaikai turėtų gauti esminių polinesočiųjų riebalų rūgščių. Tai gali nulemti rimtas sveikatos problemas ateityje, nes pastarųjų pasigaminti pats organizmas nesugeba.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai ragina neprarasti budrumo ir primena, kaip teisingai naudoti nespecifines prevencines priemones, kad apsisaugotumėte nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcijų.
Įsibėgėjo ne tik žiema, bet ir ligų sezonas: poliklinikose sunkiai rasite laisvą šeimos gydytoją, o kosulį galima išgirsti dažniau negu „laba diena“. Gyvenimą šaltuoju sezonu gali apkartinti vienas neatsargus vaiko žingsnis pusnin, nuovargis darbe ar tiesiog žvarbesnę dieną namie pamirštas šalikas. Tad stiprinti organizmą verta nelaukiant ligos ...
Nors populiarios žiemos išvykos į kalnus su slidėmis ar snieglente gali baigtis įvairiomis traumomis, dalis gyventojų šią riziką įvertina nepakankamai. Vaistininkų teigimu, dauguma šalies gyventojų žiemos kelionių vaistinėlę formuoja neatsižvelgdami į sezoniškumą, todėl net ir nedideli negalavimai kartais virsta rimtomis problemomis.
Nėra žmogaus, kuriam bent kartą gyvenime nebūtų tekę susirgti peršalimo ligomis, tačiau kai kuriems kosėti, čiaudėti ar sloguoti jau yra tapę gyvenimo būdu. Dar rudenį į mūsų organizmus pradedančios belstis ligos atsitraukia tik vėlyvą pavasarį, kai atšyla orai.
Nepaisant patirčių, amžiaus ar statuso, visus žmones retkarčiais aplanko mintys – ne visada atspindinčios realią situaciją, ne visada teisingos, bet sukeliančios nemalonius jausmus. Dažniausiai jausmus kelia ne tik tam tikra situacija, bet ir tai, kaip mes tą situaciją suvokiame, ką apie ją galvojame. Tad mes ne tik stengiamės dėl savęs, bet ir ...
Kraujo donorystė – vienas kilniausių darbų, kuriuo užsiimti gali paprastas žmogus. Ne veltui ir pati žodžio reikšmė, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia dovaną. Deja, tapti neatlygintinais kraujo donorais dažną vis dar stabdo paplitę mitai.
Išmaniosios technologijos tampa nebeatsiejama vaiko gyvenimo dalimi: jos – ne tik svarbiausias pramogų šaltinis, bet vis dažniau – ir mokymosi proceso dalis. Nuolatinis žiūrėjimas į ekraną meta akims nemenką iššūkį, tačiau ar įmanoma tų pačių išmaniųjų technologijų dėka užkirsti kelią regėjimo sutrikimams?
Inkstai – gyvybiškai svarbus ir ne vieną funkciją atliekantis organas. Jis atsakingas už vandens ir druskų pusiausvyrą organizme, susikaupusių nereikalingų ar galutinių produktų pašalinimą ir hormonų išskyrimą. Kažkuriai iš šių funkcijų sutrikus galima pastebėti tokius simptomus kaip kūno patinimai, dažnas šlapinimasis ir pakitusi šlapimo spalva...
Šeimos gydytojo Gintaro Noreikos teigimu, internetas ir socialiniai tinklai pastaruoju metu yra tapę pagrindiniu pacientų žinių šaltiniu – ten jie semiasi įvairios informacijos sveikatos, gydymosi klausimais. Neretas pacientas, deja, pats bando diagnozuoti sau ligą. Jau dvidešimti metai pacientus konsultuojantis gydytojas pataria, kaip nepasikly...
Kelyje svarbu ne tik vairavimo sąlygos, bet ir vairuotojų savijauta. Šeimos gydytojas įspėja, kad gebėjimą vairuoti gali paveikti ne tik slopinantys antidepresantai ar nuskausminamieji medikamentai, bet ir vaistai nuo peršalimo bei emocinė žmogaus savijauta. Ji šaltuoju metų laiku tampa ne tik avarinių situacijų, bet ir eismo įvykių priežastimi....
Dažnas vos tik pajutęs skausmus krūtinėje tuojau pat įtaria širdies funkcijų sutrikimus. Pasak gydytojo kardiologo Aurimo Mikalausko, normalu, kad daugelis pacientų, kurie kreipiasi kamuojami krūtinės skausmų, yra sunerimę dėl širdies ligų – jos mūsų šalyje pasitaiko dažnai ir gali tapti staigios mirties priežastimi. Tačiau svarbu prisiminti, ka...
Tarp visų makroelementų, būtinų, kad moters organizmas normaliai funkcionuotų, kalcis užima ypatingą vietą. Jo deficitas neigiamai atsiliepia visų organų darbui.
Tie, kas per vasarą ir rudenį susidraugavo su šaltu vandeniu, dabar skina sveikatos vaisius. Sveikuolė Janina Vaizgalienė sako, kad nuo tada, kai užsigrūdino ir pradėjo reguliarias maudynes lediniame vandenyje, nė karto net slogos neturėjo. O žiemomis į ledinį Nemuno vandenį moteris šoka jau 30 metų. Vaistininkė Inga Norkienė prideda, kad grūdin...
Žiemą tiesiog beeinant gatve gali užklupti netikėtumai, kurių pasekmės – visai nelinksmos. Slidi kelio danga ir šaligatviai, kabantys varvekliai, tamsa ir kiti žiemai iš paskos atkeliaujantys reiškiniai gali sukelti nemažai rūpesčių ir traumų. Visgi, aplenkti nemalonumus ne taip ir sunku – svarbu būti akyliems ir atsargiems bei laikytis kelių pa...
Apniukusiu oru reikiamo kiekio saulės mūsų klimate gauti neįmanoma, tad saulės atsargas specialistai pataria kaupti vartojant vitaminą D – vieną svarbiausių elementų fizinei organizmo būklei ir emociniam komfortui palaikyti. Nors šio vitamino trūkumą patiria net 90 proc. suaugusiųjų, sveikatos ekspertai perspėja, kad įmanomas ir perdozavimas – m...
Jei iki trejų metų kartu su maistu negavome pakankamai geležies, tai galėjo nulemti ne tik fizinį – kaulų ir raumenų, vidaus organų – vystymąsi, bet ir mąstymo gebėjimus bei intelektą. Vis dėlto daugelyje išsivysčiusių Europos valstybių atlikti tyrimai rodo, kad vaikai su maistu gauna per mažai geležies. Ne išimtis ir Lietuva: geležis ir vitamin...
Galime užtikrinti, kad kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra jautęs danties skausmą. Faktas – tai vienas iš nemaloniausių pojūčių, tačiau kai tai nutinka, gydytojas tikrai ne visada būna šalia.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.