Artrozė

1. Kremzlės pažeidimas: dėl mechaninio nusidėvėjimo ar kitų veiksnių pradeda irti sąnario kremzlė, kuri įprastai saugo kaulų galus nuo trinties.


2. Kremzlės plonėjimas: kremzlė palaipsniui tampa plonesnė, netenka elastingumo ir praranda gebėjimą absorbuoti apkrovą.


3. Kaulinių pakitimų formavimasis: reaguodami į kremzlės nykimą, po kremzle esantys kauliniai paviršiai pradeda tankėti, formuojasi kaulinės ataugos (osteofitai).


4. Sąnario skysčio sudėties pokyčiai: sumažėja sinovinio skysčio kokybė ir kiekis, blogėja sąnario „sutepimas“ ir mityba.


5. Sąnario uždegiminė reakcija: kremzlės irimo produktai dirgina sąnarį, gali atsirasti nestiprus, bet lėtinis uždegimas.


6. Sąnario deformacija ir funkcijos sutrikimas: ilgainiui sąnarys tampa mažiau judrus, gali iškrypti ir prarasti stabilumą.

Artrozė atsiranda dėl kremzlės nusidėvėjimo ir sąnario struktūrinių pakitimų, kuriuos lemia įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai. Pagrindinės priežastys:

• Amžius: su amžiumi kremzlės elastingumas mažėja, o jos atsikūrimo gebėjimas silpnėja.


• Sąnarių perkrova: dažnas fizinis krūvis, ypač monotoniški judesiai ar sunkumų kilnojimas, pagreitina kremzlės dėvėjimąsi.


• Antsvoris: padidintas kūno svoris sukelia papildomą apkrovą sąnariams, ypač keliams ir klubams.


• Ankstesnės sąnarių traumos ar operacijos: pažeidimai gali sutrikdyti sąnario biomechaniką ir paskatinti artrozės vystymąsi.


• Genetinis polinkis: kai kuriems žmonėms artrozė pasireiškia dažniau dėl paveldimų struktūrinių sąnarių ypatybių.


• Įgimtos ar įgytos sąnario formos anomalijos: netolygiai paskirstoma apkrova greičiau ardo kremzlę.


• Hormoniniai pokyčiai: ypač moterims po menopauzės, dėl sumažėjusio estrogenų kiekio.

• Sąnarių skausmas (ypač judant)


• Sustingimas po ilgesnio nejudėjimo


• Sąnarių traškėjimas judesių metu


• Judesių amplitudės sumažėjimas


• Sąnarių patinimas ar paburkimas


• Sąnarių deformacija (vėlyvose stadijose)


• Raumenų silpnumas aplink pažeistą sąnarį

1. Rentgeno nuotrauka: pagrindinis tyrimas, leidžiantis matyti kremzlės suplonėjimą, kaulines ataugas (osteofitus), sąnario plyšio susiaurėjimą ir deformacijas.


2. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): detaliau parodo minkštuosius audinius, įskaitant kremzlę, raiščius ir sąnario skystį – naudojamas, kai reikia tikslesnio įvertinimo.


3. Ultragarsinis tyrimas: padeda nustatyti skysčio kaupimąsi, uždegimą ar minkštųjų audinių pakitimus aplink sąnarį.


4. Kraujo tyrimai: atliekami siekiant atmesti kitas ligas, tokias kaip reumatoidinis artritas ar infekcinis uždegimas – artrozė nesukelia ryškių kraujo pakitimų.


5. Sąnario skysčio tyrimas (punktata): jei kaupiasi skystis sąnaryje, jis gali būti ištirtas dėl uždegimo ar infekcijos požymių.

Artrozė gydoma kompleksiškai, siekiant sumažinti skausmą, pagerinti sąnario funkciją ir sulėtinti ligos progresavimą. Gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir individualios paciento būklės. Pagrindiniai gydymo būdai:

1. Fizinis aktyvumas ir kineziterapija: pratimai stiprina raumenis aplink sąnarį, gerina judrumą ir mažina apkrovą pažeistoms struktūroms.


2. Svorio mažinimas: antsvoris ypač apkrauna klubų ir kelių sąnarius, todėl svorio kontrolė padeda mažinti skausmą ir progresavimą.


3. Vaistai nuo skausmo ir uždegimo: vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), analgetikai ar vietiniai tepalai, siekiant sumažinti skausmą.


4. Injekcijos į sąnarį: gali būti leidžiami gliukokortikoidai (uždegimui mažinti) arba hialurono rūgšties preparatai (gerinti sąnario „sutepimą“).


5. Ortopedinės priemonės: naudojami įtvarai, specialūs vidpadžiai, lazdos ar kiti pagalbiniai įrankiai, palengvinantys judėjimą.


6. Fizioterapija: šilumos, šalčio, ultragarso, elektrostimuliacijos ir kitos procedūros padeda mažinti skausmą ir gerinti kraujotaką.


7. Chirurginis gydymas: taikomas pažengusios artrozės atvejais – gali būti atliekamos sąnario korekcijos ar visiška protezavimo operacija (endoprotezavimas).

Gydymo tikslas – pagerinti gyvenimo kokybę, išlaikyti kuo ilgiau aktyvų judėjimą ir išvengti visiško sąnario funkcijos praradimo.

Ilgainiui artrozė gali sukelti sąnario judrumo sumažėjimą, dėl kurio tampa sunku atlikti kasdienius judesius, pvz., vaikščioti, keltis ar lenktis.

Dėl nuolatinio diskomforto gali išsivystyti lėtinis skausmas, kuris vargina net ramybės būsenoje ir gali sutrikdyti miegą. Kai sąnario struktūros smarkiai pažeidžiamos, gali atsirasti sąnario deformacija, matoma išoriškai ir trukdanti judėti.

Raumenys aplink pažeistą sąnarį silpnėja, atsiranda raumenų atrofija.

Kai kuriais atvejais dėl uždegiminių procesų gali kauptis skystis sąnaryje, sukeliantis uždegiminius paūmėjimus ar sąnarinio skysčio išsiliejimus. Pažengus ligai, kai sąnarys tampa visiškai nefunkcionalus, gali prireikti chirurginio protezavimo.

Be to, ilgalaikis judėjimo apribojimas gali lemti bendrą fizinio aktyvumo sumažėjimą, o tai didina kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, nutukimo ar širdies ligų, riziką.

Svarbiausia – palaikyti sveiką kūno svorį, nes antsvoris ypač apkrauna klubų, kelių ir stuburo sąnarius, spartindamas kremzlės dėvėjimąsi.

Taip pat labai svarbus reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, plaukimas ar mankšta – tai padeda stiprinti raumenis, gerina sąnarių paslankumą ir kraujotaką.

Reikia vengti sąnarių perkrovimo ir monotoniškų judesių, ypač dirbant fizinį darbą ar sportuojant – tam padeda tinkama laikysena, ergonomika ir taisyklingas judesių atlikimas.

Norint išvengti artrozės, svarbu laiku gydyti sąnarių traumas ir koreguoti įgimtas ar įgytas sąnarių deformacijas, kurios keičia judėjimo mechaniką. Taip pat naudinga rūpintis bendra sveikata – kontroliuoti lėtines ligas (pvz., cukrinį diabetą), vengti uždegimų ir stiprinti imuninę sistemą.

Senstant reikėtų reguliariai tikrintis pas gydytoją, ypač jei jaučiamas sąnarių skausmas ar diskomfortas.

Laikantis šių priemonių galima reikšmingai sumažinti artrozės riziką arba pristabdyti jos vystymąsi.