Bronchinė astma

1. Padidėjęs bronchų jautrumas – kvėpavimo takai tampa labai jautrūs įvairiems dirgikliams (alergenams, dulkėms, šaltam orui, fiziniam krūviui).


2. Bronchų uždegimas – dirgikliai sukelia lėtinį gleivinės uždegimą, kurio metu išsiskiria uždegiminiai mediatoriai.


3. Bronchų raumenų spazmas – dėl uždegimo ir padidėjusio jautrumo bronchų raumenys susitraukia.


4. Gleivių perteklinė gamyba – kvėpavimo takai užsipildo tirštomis gleivėmis, kurios dar labiau susiaurina bronchus.


5. Kvėpavimo takų susiaurėjimas – oro srautas tampa ribotas, dėl to atsiranda būdingas astmos priepuolio vaizdas.

• Genetinis polinkis – paveldėtas imuninės sistemos jautrumas ir polinkis į alergijas.


• Alergenai – žiedadulkės, namų dulkės, pelėsiai, gyvūnų pleiskanos.


• Aplinkos veiksniai – oro tarša, tabako dūmai, chemikalai, šaltas oras.


• Infekcijos – dažniausiai virusinės kvėpavimo takų infekcijos, pažeidžiančios bronchų gleivinę.


• Fizinis krūvis – intensyvi veikla gali sukelti bronchų spazmą.


• Stresas – stiprūs emociniai išgyvenimai gali išprovokuoti astmos priepuolį.

• Dusulys – pasunkėjęs kvėpavimas, dažniausiai priepuolio metu.


• Švokštimas – švilpiančio ar cypiančio garso atsiradimas kvėpuojant.


• Kosulys – dažniausiai naktimis arba rytais, gali būti užsitęsęs.


• Spaudimo ar veržimo jausmas krūtinėje.


• Pasunkėjęs kvėpavimas fizinio krūvio metu.


• Priepuolinė eiga – simptomai pasireiškia bangomis, tarp priepuolių gali būti visiškai normali savijauta.

1. Spirometrija – pagrindinis tyrimas, matuojantis plaučių funkciją ir oro srautą.


2. Bronchodilatatoriaus mėginys – vertinama plaučių funkcijos kaita pavartojus bronchus plečiančių vaistų.


3. Pikfloumetrija – piko iškvėpimo srauto matavimas namuose, stebint ligos eigą.


4. Alergologiniai tyrimai – odos dūrio mėginiai ar kraujo tyrimai, nustatantys alergenus.


5. Kraujo tyrimai – eozinofilų kiekio ar imunoglobulino E (IgE) nustatymas.


6. Krentgenograma arba KT – atliekama diferencinei diagnostikai, atmetant kitas kvėpavimo takų ligas.

Bronchinė astma gydoma kompleksiškai, siekiant kontroliuoti uždegimą ir išvengti priepuolių. Pagrindiniai gydymo būdai yra:

1. Inhaliaciniai kortikosteroidai – mažina bronchų uždegimą ir yra pagrindinis ilgalaikio gydymo būdas.


2. Bronchus plečiantys vaistai (beta2 agonistai) – greitai palengvina simptomus, naudojami priepuoliams nutraukti.


3. Ilgai veikiantys bronchus plečiantys vaistai – derinami su inhaliaciniais kortikosteroidais ilgalaikei kontrolei.


4. Leukotrienų receptorių antagonistai – padeda mažinti uždegimą ir bronchų spazmus.


5. Biologinė terapija – taikoma sunkiai astmai, kai kiti vaistai neveiksmingi (pvz., monokloniniai antikūnai).


6. Alergenų kontrolė ir prevencija – vengti žinomų dirgiklių, rūkalų, dulkių, žiedadulkių.


7. Paciento mokymas – teisingas inhaliatorių naudojimas, priepuolių atpažinimas ir kontrolės planas.

Bronchinė astma, jei nekontroliuojama, gali sukelti rimtų komplikacijų.

Dėl nuolatinio uždegimo gali vystytis lėtinis kvėpavimo takų pažeidimas, kuris lemia nuolatinį oro srauto apribojimą. Ilgainiui gali atsirasti plaučių audinio pakitimai, tokie kaip emfizema, ir plaučių hipertenzija, didinanti spaudimą kraujagyslėse.

Dėl šių pokyčių padidėja širdies apkrova, ypač dešiniajai pusei, kas gali lemti širdies nepakankamumą.

Be to, sergantys astma dažniau patiria kvėpavimo takų infekcijas, o sunkiausia komplikacija yra astmos statusas (status asthmaticus) – gyvybei pavojingas priepuolis, kurį sunku suvaldyti vaistais.

Bronchinės astmos riziką galima sumažinti taikant tam tikras prevencijos priemones.

Labai svarbu vengti alergenų, tokių kaip žiedadulkės, dulkių erkutės, pelėsiai ar gyvūnų pleiskanos.

Kvėpavimo takus stipriai dirgina dūmai, todėl būtina nerūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo.

Aplinkos veiksniai taip pat svarbūs – reikėtų saugotis oro taršos ir cheminių dirgiklių, pavyzdžiui, stiprių kvapų ar aerozolių.

Siekiant stiprinti organizmo atsparumą, būtina rūpintis imunitetu – sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems ir pakankamai ilsėtis.

Labai reikšminga laiku gydyti kvėpavimo takų infekcijas, nes jos dažnai išprovokuoja astmos paūmėjimą.

Be to, naudinga skiepytis nuo gripo ir kitų infekcijų, taip mažinant komplikacijų riziką.

Galiausiai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei šeimoje yra polinkis į alergijas ar astmą.