Dilgėlinė

1. Kontaktas su alergenu ar dirgikliu – organizmas reaguoja į tam tikrą medžiagą arba veiksnį.


2. Imuninės sistemos aktyvacija – išsiskiria histaminas ir kitos cheminės medžiagos.


3. Kraujagyslių išsiplėtimas – dėl histamino poveikio kapiliarai plečiasi.


4. Skysčių išsiliejimas į audinius – susidaro odos paburkimai (edema).


5. Odų paraudimas ir bėrimai – dėl padidėjusio kraujo pritekėjimo ir skysčių kaupimosi.


6. Niežulys ir deginimo pojūtis – atsiranda dėl nervinių galūnių dirginimo.


7. Simptomų laikinas išnykimas – bėrimai dažnai išnyksta per kelias valandas ar dienas, tačiau gali pasikartoti.

Dilgėlinė gali pasireikšti ūmiai arba lėtai progresuoti, priklausomai nuo priežasties ir individualaus organizmo atsako.

• Alerginės reakcijos – kontaktas su maistu, vaistais, vabzdžių įkandimais ar kitais alergenais.


• Fiziniai dirgikliai – šaltis, karštis, spaudimas, saulės šviesa ar vibracija gali sukelti dilgėlinę.


• Infekcijos – virusinės ar bakterinės ligos gali išprovokuoti odos reakcijas.


• Stresas ir emocinė įtampa – gali skatinti imuninės sistemos pokyčius ir bėrimų atsiradimą.


• Lėtinės ligos – autoimuninės ar uždegiminės būklės gali būti dilgėlinės priežastis.


• Nežinomos priežastys – kai kuriais atvejais tiksli dilgėlinės priežastis lieka nenustatyta.

Dilgėlinė atsiranda dėl organizmo reakcijos į įvairius vidinius ar išorinius veiksnius, kurie sukelia histamino ir kitų mediatorių išsiskyrimą.

• Staigūs raudoni arba blyškūs bėrimai


• Odos paburkimai (edema)


• Intensyvus niežėjimas


• Deginimo ar dilgčiojimo pojūtis


• Bėrimų kaita kūno vietose


• Kartais veido ar lūpų patinimas

1. Klinikinė apžiūra – pagrindinis tyrimas, vertinant odos pakitimus ir simptomus.


2. Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas, imunoglobulinų (IgE) lygio nustatymas, alergijos žymenys.


3. Alergijos testai – odos dūrio (prick) testai arba kraujo tyrimai, siekiant nustatyti galimus alergenus.


4. Fiziniai provokaciniai testai – atliekami, jei įtariama fizinė dilgėlinė (pvz., veikiant šaltį, spaudimą ar šilumą).


5. Kitų ligų ištyrimas – jei dilgėlinė lėtinė ar neaiškios kilmės, gali būti reikalingi imunologiniai ar endokrinologiniai tyrimai.

Dažniausiai diagnozei pakanka klinikinės apžiūros, o papildomi tyrimai padeda nustatyti dilgėlinės priežastį.

1. Alergenų ir dirgiklių vengimas – svarbiausias gydymo etapas, siekiant išvengti simptomų pasikartojimo.


2. Antihistamininiai vaistai – dažniausiai skiriami simptomų mažinimui, nes jie slopina histamino poveikį ir mažina niežėjimą bei bėrimus.


3. Kortikosteroidai – naudojami sunkesniais atvejais arba lėtinėje dilgėlinėje, tačiau trumpalaikiam gydymui dėl šalutinio poveikio.


4. Imunomoduliatoriai – kai kuriais atvejais, ypač lėtinėje formoje, skiriami vaistai, kurie stiprina arba reguliuoja imuninę sistemą.


5. Simptomų kontrolė – odos drėkinimas, raminančios vonios ir šaltų kompresų taikymas padeda sumažinti diskomfortą.


6. Reguliarus gydytojo stebėjimas – svarbu vertinti gydymo efektyvumą ir koreguoti terapiją pagal poreikį.

Dilgėlinė dažniausiai yra gerybinė odos liga, kuri nepavojinga gyvybei ir dažniausiai praeina be ilgalaikių pasekmių. Tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti komplikacijos. Viena pavojingiausių yra anaflaksinis šokas – sunki alerginė reakcija, kuri reikalauja skubios medicininės pagalbos ir gali būti gyvybei pavojinga.

Ilgai trunkanti arba dažnai besikartojanti dilgėlinė gali sukelti nuolatinį diskomfortą ir stiprų niežėjimą, kas trikdo kasdienį gyvenimą ir miegą. Nuolatinis niežėjimas gali lemti odos pažeidimus ir antrines bakterines infekcijas, ypač jei žmogus dažnai kasa paveiktas vietas.

Be to, dilgėlinė gali būti susijusi su kitomis alerginėmis ligomis, tokiomis kaip astma ar alerginis rinitas, kurios gali paūmėti kartu su odos bėrimais. Ilgalaikis ligos poveikis kartais sukelia psichologinį stresą, nerimą ir nuovargį.

Pirmiausia svarbu vengti žinomų alergenų ir dirgiklių, kurie ankščiau sukėlė simptomus – tai gali būti tam tikri maisto produktai, vaistai, vabzdžių įkandimai ar cheminės medžiagos. Jei įtariate fizinę dilgėlinę, stenkitės vengti ekstremalių temperatūrų, stipraus spaudimo ar ilgalaikio trinimosi.

Laikykitės tinkamos odos priežiūros – naudokite švelnius, hipoalerginius kosmetikos produktus, vengti pernelyg karšto vandens vonių ir odos džiovinimo. Reguliariai drėkinkite odą, kad išvengtumėte sausumo.

Svarbu valdytis stresą, nes emocinė įtampa gali skatinti dilgėlinės paūmėjimus. Taip pat palaikykite stiprią imuninę sistemą sveiku gyvenimo būdu, subalansuota mityba ir pakankamu miegu.

Jei dažnai pasireiškia dilgėlinė, svarbu bendrauti su gydytoju ir, jei reikia, atlikti alerginius tyrimus bei laikytis gydytojo rekomendacijų, kad būtų sumažinta ligos eiga.

Atsargumas, savimonė ir tinkama priežiūra padeda sumažinti dilgėlinės riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.