Geležies stokos mažakraujystė

1. Geležies atsargų mažėjimas – pirmiausia išeikvojamos kepenyse, kaulų čiulpuose ir blužnyje sukauptos geležies atsargos.


2. Sutrikusi hemoglobino sintezė – kai geležies atsargos išsenka, kaulų čiulpai nebegali pagaminti pakankamai hemoglobino eritrocitams.


3. Mikrocitinių eritrocitų gamyba – kraujyje pradeda vyrauti mažesni, blyškesni eritrocitai (mikrocitai).


4. Sumažėjęs hemoglobino kiekis – dėl to sumažėja deguonies pernešimo galimybės organizme.


5. Anemijos išsivystymas – pasireiškia visais mažakraujystei būdingais laboratoriniais požymiais.

Geležies stokos mažakraujystė atsiranda, kai organizme nepakanka geležies hemoglobino gamybai. Pagrindinės priežastys yra susijusios su nepakankamu geležies kiekiu, jos netekimu arba sutrikusiu pasisavinimu:

• Nepakankamas geležies suvartojimas – per menkai geležies gaunama su maistu.


• Padidėjęs poreikis – vaikystėje, paauglystėje, nėštumo ar žindymo metu.


• Kraujo netekimas – dėl gausių menstruacijų, lėtinių kraujavimų iš virškinamojo trakto ar kitų šaltinių.


• Sutrikęs pasisavinimas – esant žarnyno ligoms ar po virškinamojo trakto operacijų geležis pasisavinama nepakankamai.

• Bendras silpnumas ir nuovargis – sumažėja darbingumas, greičiau pavargstama.


• Odos ir gleivinių blyškumas – ypač matomas veide, lūpose, delnuose.


• Galvos svaigimas ir skausmai – atsiranda dėl nepakankamo smegenų aprūpinimo deguonimi.


• Dusulys ir širdies plakimo padažnėjimas – fizinio krūvio metu ar net ramybėje.


• Plaukų, nagų pakitimai – nagų lūžinėjimas, plaukų slinkimas.


• Sausa oda – linkusi pleiskanoti ar skilinėti.


• Neįprasti potraukiai (pika) – noras valgyti nevalgomus daiktus (pvz., molį, kreidą, ledą).

1. Bendras kraujo tyrimas (BKT) – parodo sumažėjusį hemoglobino kiekį, hematokritą, mažesnius ir blyškesnius eritrocitus (mikrocitinė, hipochrominė anemija).


2. Feritino tyrimas – pagrindinis rodiklis, rodantis geležies atsargas organizme (esant stokai – sumažėjęs).


3. Serumo geležies tyrimas – nustato geležies kiekį kraujyje (dažniausiai sumažėjęs).


4. Transferino ir TIBC (bendrojo geležies surišimo gebėjimo) tyrimas – esant stokai padidėjęs, nes organizmas bando surišti daugiau geležies.


5. Retikulocitų skaičius – parodo kaulų čiulpų reakciją į anemiją.


6. Kraujo tepinėlio mikroskopija – matomi maži, blyškūs eritrocitai.


7. Papildomi tyrimai – jei įtariamas kraujavimas, atliekami virškinamojo trakto endoskopiniai ar kiti tyrimai.

Diagnozei svarbiausi yra bendras kraujo tyrimas, feritinas, serumo geležis ir transferino rodikliai, kurie leidžia patvirtinti geležies stoką.

1. Geležies preparatai – dažniausiai skiriami geriami geležies druskų preparatai (tabletės, kapsulės, sirupai). Jie vartojami kelis mėnesius, kol normalizuojasi hemoglobino kiekis ir atsistato geležies atsargos.


2. Injekciniai geležies preparatai – naudojami tada, kai geležies negalima vartoti per burną (pvz., dėl virškinamojo trakto ligų ar netoleravimo).


3. Mitybos koregavimas – rekomenduojama valgyti daugiau geležies turinčių produktų (raudona mėsa, kepenys, žalialapės daržovės, ankštinės, grūdai) bei maisto, padedančio pasisavinti geležį (vitaminas C).


4. Kraujavimo priežasčių šalinimas – gydomi kraujavimai iš virškinamojo trakto, gausios menstruacijos ar kiti kraujo netekimo šaltiniai.


5. Stebėsena – reguliariai atliekami kraujo tyrimai, vertinama hemoglobino, feritino koncentracija ir organizmo atsakas į gydymą.

Gydymas pagrįstas geležies papildymu ir priežasties nustatymu, nes tik pašalinus kraujo netekimo ar nepakankamo pasisavinimo priežastį galima užtikrinti ilgalaikį rezultatą.

Geležies stokos mažakraujystė, ypač negydoma ar ilgai trunkanti, gali sukelti įvairių komplikacijų.

Dėl nuolatinio deguonies trūkumo audiniuose išsivysto širdies ir kraujagyslių sutrikimai, tokie kaip širdies plakimo padažnėjimas ar net širdies nepakankamumas.

Ilgainiui gali atsirasti imuninės sistemos nusilpimas, todėl organizmas tampa imlesnis infekcijoms.

Dažnai pasireiškia fizinio ir protinio darbingumo sumažėjimas, dėl kurio blogėja gyvenimo kokybė.

Vaikams ir paaugliams ši būklė gali lemti augimo sulėtėjimą bei sutrikusį protinį vystymąsi.

Moterims dažnai išryškėja nėštumo komplikacijos, tokios kaip priešlaikinis gimdymas ar mažesnis naujagimio svoris.

Be to, ilgalaikis geležies trūkumas sukelia plaukų slinkimą, nagų trapumą ir gleivinių pažeidimus, kurie dar labiau silpnina organizmą.

Svarbiausia yra subalansuota mityba, kurioje netrūktų geležies turinčių produktų: raudonos mėsos, kepenų, žuvies, ankštinių, žalialapių daržovių, grūdų. Kartu rekomenduojama vartoti vitamino C turinčius produktus (citrusinius vaisius, uogas, paprikas), nes jie pagerina geležies įsisavinimą.

Reikėtų riboti maisto produktus, mažinančius geležies pasisavinimą – kavą, arbatą, daug kalcio turinčius pieno gaminius vartoti atskirai nuo geležies turinčio maisto.

Padidintos rizikos grupėms – nėščiosioms, vaikams, paaugliams ir vegetarams – ypač svarbi profilaktinė priežiūra: reguliarūs kraujo tyrimai, gydytojo rekomenduoti maisto papildai ar geležies preparatai.

Taip pat svarbu laiku gydyti kraujavimo priežastis (pvz., gausias menstruacijas, virškinamojo trakto ligas), kad būtų išvengta geležies netekimo.