Melanoma

Melanomos atsiradimo eiga prasideda nuo melanocitų – odos pigmentą gaminančių ląstelių – pakitimo ir nenormalaus dauginimosi. Iš pradžių pakitimai gali būti lokalizuoti odoje kaip mažas pigmentuotas darinys arba tamsi dėmė. Jei navikas nėra anksti pastebėtas ir gydomas, jis auga ir gali įsiskverbti gilesnius odos sluoksnius. Vėliau melanoma gali plisti į limfmazgius ir kitas kūno vietas (metastazuoti), todėl liga tampa sunkiai gydoma ir pavojinga gyvybei.

Ši eiga gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki metų ar daugiau, priklausomai nuo naviko agresyvumo ir paciento organizmo savybių.

Ankstyva diagnostika ir gydymas yra svarbiausi siekiant sustabdyti ligos progresavimą.

• Ultravioletinė (UV) spinduliuotė. Pernelyg ilgas ir nesaugus buvimas saulėje arba dirbtiniuose ultravioletiniuose šaltiniuose (pvz., soliariumuose) gali pažeisti odos ląstelių DNR ir sukelti vėžio atsiradimą.


• Genetiniai veiksniai. Kai kurie žmonės turi paveldimą polinkį sirgti melanoma, ypač jei šeimoje jau yra buvę panašių atvejų.


• Odos tipas. Šviesiaplaukiai, šviesios odos žmonės, kurie lengvai nudega saulėje, yra labiau linkę susirgti melanoma.


• Dažni saulės nudegimai. Ypač vaikystėje patirti stiprūs saulės nudegimai žymiai padidina melanomos riziką.


• Daug nevinių apgamų. Žmonėms, turintiems daug apgamų ar neįprastos formos apgamus, taip pat yra didesnė melanomos tikimybė.


• Imuninės sistemos silpnumas. Žmonės su nusilpusia imunine sistema (pvz., dėl ligų ar gydymo) yra labiau pažeidžiami.

• Naujas apgamas arba dėmė, kuri skiriasi nuo kitų odos darinių


• Apgamo ar dėmės dydžio, formos ar spalvos pokytis


• Asimetrija – viena apgamo pusė skiriasi nuo kitos


• Nelygios, netaisyklingos apgamo kraštinės


• Spalvų variacijos – dėmėje gali būti įvairių spalvų (rudos, juodos, raudonos, baltos ar melsvos)


• Padidėjęs apgamo arba dėmės storis ar iškilimas virš odos paviršiaus


• Niežėjimas, skausmas arba kraujavimas iš apgamo ar dėmės


• Uždegiminiai požymiai aplink apgamą – paraudimas ar patinimas

1. Dermatoskopija. Tai neinvazinis odos tyrimas, leidžiantis gydytojui išsamiai įvertinti apgamų ir odos darinių struktūrą ir padeda atskirti melanomą nuo gerybinių darinių.


2. Odos biopsija. Jei dermatoskopija rodo įtartinus pokyčius, atliekama apgamo ar odos pažeidimo biopsija – mėginio paėmimas audinių histologiniam tyrimui, kuris patvirtina arba paneigia melanomos diagnozę.


3. Histologinis tyrimas. Biopsijos mėginys tiriamas mikroskopu, nustatant naviko tipą, gilumą (Breslovo storį), ląstelių diferenciaciją ir kitus prognozinius rodiklius.


4. Limfmazgių įvertinimas. Jei yra įtarimas, kad melanoma gali būti išplitusi, atliekama sentinelinių limfmazgių biopsija arba ultragarso tyrimas, siekiant įvertinti limfmazgių būklę.


5. Vaizdiniai tyrimai. Esant pažengusiai melanomai ar įtarus metastazes, gali būti atliekami kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba pozitronų emisijos tomografija (PET) tyrimai.

Melanoma gydoma priklausomai nuo naviko dydžio, išplitimo ir paciento bendros būklės. Gydymo tikslas – visiškai pašalinti vėžį ir užkirsti kelią jo plitimui.

1. Chirurginis gydymas. Pagrindinis melanomos gydymo būdas yra naviko ir aplinkinių audinių pašalinimas. Ankstyvos stadijos melanomose tai dažnai būna visiškai išgydanti procedūra.


2. Limfmazgių biopsija ir pašalinimas. Jei yra rizika, kad melanoma išplitusi į limfmazgius, atliekama sentinelinių limfmazgių biopsija arba limfmazgių pašalinimas.


3. Adjuvantinis gydymas. Po operacijos gali būti skiriami imunoterapijos arba taikinių terapijos preparatai, kurie padeda sumažinti atkryčio riziką.


4. Imunoterapija. Pažengusios melanomos gydymui naudojami vaistai, kurie skatina organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.


5. Taikinių terapija. Jei melanoma turi tam tikrus genetinius pakitimus (pvz., BRAF mutaciją), gali būti skiriami specifiniai vaistai, kurie blokuoja vėžinių ląstelių augimą.


6. Radioterapija ir chemoterapija. Retai naudojamos, dažniausiai pažengusiais atvejais ar simptomų malšinimui.


7. Reguliarūs stebėjimai. Po gydymo būtina nuolat tikrintis pas gydytoją, kad būtų anksti pastebėti galimi ligos atkryčiai.

1. Metastazavimas. Melanoma gali plisti į limfmazgius, plaučius, kepenis, smegenis ir kitas kūno vietas, sukeldama antrinius navikus, kurie yra sunkiai gydomi.


2. Limfmazgių uždegimas ir patinimas. Jei melanoma išplitusi į limfmazgius, gali atsirasti jų padidėjimas, skausmas ir uždegimas.


3. Organų funkcijos sutrikimai. Metastazės gali pakenkti svarbiems organams, sutrikdydamos jų funkcijas ir sukeldamos gyvybei pavojingas būkles.


4. Naviko recidyvai. Net po sėkmingo gydymo melanoma gali pasikartoti tiek odoje, tiek kitose kūno vietose.


5. Psichologinės problemos. Diagnozė ir gydymas gali sukelti stresą, nerimą, depresiją bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.


6. Gydymo komplikacijos. Imunoterapija, chemoterapija ar kitos gydymo formos gali sukelti šalutinius poveikius, kurie reikalauja papildomos medicininės priežiūros.

Svarbu: ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gerokai sumažina komplikacijų riziką ir pagerina paciento prognozę.

• Saulės apsauga. Vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač nuo 10 iki 16 val., kai UV spinduliuotė yra stipriausia. Naudoti plataus spektro apsauginius kremus nuo saulės su aukštu SPF (30 ir daugiau).


• Tinkama apranga. Dėvėti apsaugančius drabužius, plačius skrybėles ir akinius nuo saulės, kurie padeda sumažinti odos tiesioginį UV spindulių poveikį.


• Vengti soliariumų. Dirbtinė UV spinduliuotė iš soliariumų didina melanomos riziką, todėl jų reikėtų vengti.


• Reguliarūs odos patikrinimai. Periodiškai tikrintis odą, stebėti esamus apgamus ir dėmes į naujus ar besikeičiančius darinius. Esant įtarimams, kreiptis į dermatologą.


• Sąmoningumas apie odos pokyčius. Mokytis atpažinti įtartinus odos darinius pagal ABCDE taisyklę (Asimetrija, Kraštai, Spalva, Skersmuo, Pokytis).


• Sveikas gyvenimo būdas. Subalansuota mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas stiprina imuninę sistemą ir bendrą organizmo atsparumą.