Nerimo sutrikimas

1. Pradinė nerimo reakcija – organizmas reaguoja į stresą ar pavojų, išskirdamas streso hormonus.


2. Dažnas ar intensyvus nerimas – nerimas tampa dažnas, intensyvus ir nepagrįstas, net kai nėra realios grėsmės.


3. Nerimo įtvirtinimas – smegenys ir kūnas priprantama prie nuolatinio nerimo būsenos, todėl reakcijos stiprėja.


4. Elgesio pokyčiai – asmuo pradeda vengti situacijų, kurios sukelia nerimą, kas riboja kasdienį gyvenimą.


5. Fiziniai ir emociniai simptomai – vystosi lėtiniai fiziniai požymiai ir emocinis išsekimas.


6. Sutrikimų progresavimas – be gydymo nerimo sutrikimas gali stiprėti ir komplikuotis kitomis psichikos ligomis.

• Genetinė polinkis – paveldimi veiksniai gali didinti nerimo riziką.


• Neurocheminiai pokyčiai – smegenų cheminės medžiagos, tokios kaip serotoninas ir dopaminas, gali būti disbalanse.


• Streso veiksniai – ilgalaikis ar stiprus stresas darbe, šeimoje ar gyvenime apskritai.


• Trauminiai išgyvenimai – smurtas, netektis, nelaimingi atsitikimai ar sunkios gyvenimo situacijos.


• Psichologinės savybės – asmenybės bruožai, tokie kaip perfekcionizmas ar žema savivertė.


• Fizinės ligos – kai kurios ligos ar medikamentai gali sukelti nerimą kaip šalutinį poveikį.

Nerimo sutrikimas dažnai išsivysto dėl kelių veiksnių sąveikos, o jo priežastys gali būti sudėtingos ir individualios.

• Nuolatinis, perdėtas nerimas ir įtampa


• Lengvas dirglumas ar nervingumas


• Sutrikęs miegas – sunku užmigti arba dažni prabudimai


• Sunkumas susikoncentruoti


• Raumenų įtampa ar drebulys


• Nuovargis ir energijos stoka


• Širdies plakimo pagreitėjimas


• Kvėpavimo sunkumai ar dusulys


• Pykinimas ar virškinimo sutrikimai

Simptomai gali skirtis pagal nerimo sutrikimo tipą ir sunkumą.

1. Klinikinė psichologinė arba psichiatrinė konsultacija – pagrindinis ir svarbiausias žingsnis diagnozei nustatyti.


2. Psichologiniai klausimynai ir testai – naudojami nerimo lygio ir sutrikimo tipo įvertinimui (pvz., GAD-7, HADS).


3. Fiziniai tyrimai – kraujo tyrimai (bendras kraujo, skydliaukės funkcijos, gliukozės kiekis), siekiant atmesti somatines priežastis.


4. Širdies ir plaučių funkcijos vertinimas – jei yra kvėpavimo sutrikimų ar širdies simptomų, gali būti reikalinga EKG ar kiti tyrimai.


5. Kitų psichikos sutrikimų ištyrimas – vertinama, ar nerimas nėra susijęs su kitomis ligomis (pvz., depresija, bipoliniu sutrikimu).

Svarbiausia – išsamus įvertinimas ir diferencinė diagnozė, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir parinktas tinkamas gydymas.

1. Psichoterapija – ypač efektyvi kognityvinė elgesio terapija, padedanti atpažinti ir keisti nerimą skatinančius mąstymo bei elgesio modelius.


2. Vaistai – dažniausiai skiriami antidepresantai (SSRI, SNRI) arba anksiolitikai trumpalaikiam simptomų sušvelninimui.


3. Gyvenimo būdo pokyčiai – reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, pakankamas miegas ir streso valdymo technikos.


4. Relaksacijos pratimai – kvėpavimo, meditacijos ar jogos metodai mažina įtampą ir gerina savijautą.


5. Socialinė parama – artimųjų, draugų ir palaikymo grupių pagalba gali stipriai pagerinti emocinę būklę.


6. Ilgalaikis stebėjimas ir priežiūra – reguliarios konsultacijos su specialistais, siekiant įvertinti gydymo efektyvumą ir prireikus koreguoti planą.

Pirmiausia, ilgalaikis nerimas dažnai lemia miego sutrikimus, kurie savo ruožtu silpnina organizmo atsparumą ir pablogina nuotaiką. Nuolatinis stresas gali sukelti lėtines fizines ligas, tokias kaip širdies ir kraujagyslių ligos, virškinimo sutrikimai ar imuninės sistemos silpnėjimas.

Emociškai nerimo sutrikimas gali sukelti depresiją, socialinę izoliaciją, sumažinti darbo ir kasdienės veiklos produktyvumą. Be to, gali atsirasti priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų, kaip bandymas sumažinti nerimą.

Jei nerimas nėra gydomas, gali vystytis sunkesni psichikos sutrikimai, tokie kaip panikos priepuoliai ar obsesinis-kompulsinis sutrikimas.

Svarbu nuolat rūpintis savo emocine gerove: praktikuoti relaksacijos technikas (pvz., kvėpavimo pratimus, meditaciją, jogos užsiėmimus), kurios padeda sumažinti įtampą. Reguliarus fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba stiprina organizmą ir gerina nuotaiką.

Rekomenduojama palaikyti socialinius ryšius, dalyvauti bendruomenės veikloje ar palaikymo grupėse, nes bendravimas mažina izoliacijos jausmą. Taip pat svarbu išmokti laiku atpažinti ir spręsti stresines situacijas, kreiptis pagalbos, jei jaučiamas per didelis nerimas ar įtampa.

Pakankamas ir kokybiškas miegas yra esminis psichikos sveikatai. Rekomenduojama vengti per didelio kofeino, alkoholio ir narkotikų vartojimo, kurie gali sustiprinti nerimą.

Reguliarūs profilaktiniai psichikos sveikatos patikrinimai ir ankstyvas nerimo požymių atpažinimas padeda užkirsti kelią sutrikimo vystymuisi.