Nugaros skausmas

1. Raumenų ar raiščių įtampa. Dėl netinkamos laikysenos, pervargimo ar staigių judesių atsiranda mikrotraumos ir įtampa audiniuose.


2. Laikinas dirginimas ar uždegimas. Pažeisti raumenys ar sąnariai gali sukelti uždegimą, skausmą ir judesių apribojimą.


3. Stuburo struktūrų apkrova. Ilgainiui dėl pasikartojančios įtampos apkraunami tarpslanksteliniai diskai, slanksteliai ir sąnariai.


4. Disko degeneracija ar išvarža. Pažeistas diskas gali suplonėti, prarasti elastingumą arba prasiveržti į stuburo kanalą.


5. Nervinių struktūrų spaudimas. Išvarža ar kaulinės ataugos (osteofitai) gali spausti nervų šakneles, sukeldamos plintantį skausmą.


6. Lėtinio skausmo vystymasis. Jei priežastys ilgai nešalinamos, skausmas tampa lėtinis, didėja jautrumas ir sumažėja judrumas.


7. Funkciniai ir emociniai padariniai. Ilgalaikis skausmas lemia raumenų silpnumą, laikysenos pokyčius, nuovargį ir net psichologinį stresą.

Nugaros skausmas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, susijusių tiek su fizinėmis apkrovomis, tiek su struktūriniais pokyčiais ar sveikatos sutrikimais. Štai pagrindiniai veiksniai, lemiantys jo atsiradimą:

• Netaisyklinga laikysena. Ilgas sėdėjimas ar stovėjimas netinkamoje padėtyje apkrauna stuburą ir raumenis.


• Raumenų ir raiščių pertempimas. Staigūs judesiai, neteisingas sunkių daiktų kėlimas ar pervargimas gali sukelti mikrotraumas.


• Stuburo degeneraciniai pokyčiai. Osteochondrozė, disko išvarža ar spondilozė pažeidžia stuburo struktūrą ir dirgina nervų šakneles.


• Traumos. Slankstelių lūžiai, patempimai ar raumenų sumušimai dažnai sukelia ūmų skausmą.


• Fizinio aktyvumo stoka. Silpni raumenys nebesugeba pakankamai palaikyti stuburo, todėl jis greičiau pavargsta.


• Antsvoris. Papildomas kūno svoris padidina spaudimą juosmeninei stuburo daliai.


• Stresas ir įtampa. Emocinė įtampa gali sukelti raumenų įsitempimą ir skausmą, ypač kaklo ar tarpumeninės srityse.


• Vidinių organų ligos. Kai kurie skausmai (pvz., inkstų, širdies ar ginekologinės kilmės) gali plisti į nugarą.


• Nėštumas. Pakitusi laikysena ir padidėjęs svoris gali lemti laikiną nugaros apkrovą.


• Amžius. Senstant stuburo struktūros silpsta ir didėja degeneracinių ligų rizika.

Daugeliu atvejų nugaros skausmas kyla dėl kelių veiksnių kombinacijos, todėl svarbu išsiaiškinti tikslią priežastį, kad būtų galima taikyti tinkamą gydymą ar prevenciją.

1. Išsami anamnezė ir fizinis ištyrimas. Įvertinamas skausmo pobūdis, trukmė, lokalizacija, judesių ribotumas ir neurologiniai požymiai.


2. Rentgeno nuotraukos. Parodo stuburo padėtį, slankstelių pakitimus, osteofitus ar trauminius pažeidimus.


3. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Tiksliausiai įvertina minkštuosius audinius, tarpslankstelinius diskus, nervų šakneles ir stuburo kanalą.


4. Kompiuterinė tomografija (KT). Naudojama esant įtarimui dėl kaulinių struktūrų pakitimų ar kai MRT negalima atlikti.


5. Elektromiografija (EMG). Vertinama, ar skausmas susijęs su nervų pažeidimu – ypač jei jaučiamas tirpimas ar silpnumas.


6. Bendras kraujo tyrimas (BKT) ir uždegimo žymenys (CRB, ENG). Naudojami įtariant infekcines ar sistemines uždegimines ligas.


7. Šlapimo tyrimas. Atliekamas norint atmesti inkstų ligas, kurios gali pasireikšti nugaros skausmu.


8. Ultragarsinis tyrimas (pilvo ar dubens organų). Naudojamas, jei įtariamas skausmo ryšys su vidaus organais.


9. Densitometrija. Atliekama įtariant osteoporozę, ypač vyresniems žmonėms ar po stuburo lūžių.


10. Specialistų konsultacijos (neurologo, ortopedo, reumatologo). Kai reikia tikslinti diagnozę ar taikyti specializuotą gydymą.

Tikslių tyrimų poreikį lemia skausmo pobūdis, trukmė, paciento amžius ir rizikos veiksniai, todėl svarbu gydytojo konsultacija, kad būtų išvengta nereikalingų ar netikslių ištyrimų.

Nugaros skausmas gydomas pagal jo kilmę, intensyvumą ir trukmę, derinant medikamentinį, fizinį ir elgsenos gydymą. Gydymo tikslas – palengvinti skausmą, atkurti judrumą ir išvengti pasikartojimo. Štai pagrindiniai gydymo principai:

1. Vaistai. Skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), raumenis atpalaiduojantys preparatai, analgetikai, o kai kuriais atvejais – nervinio skausmo mažinimui skirti vaistai.


2. Fizinis aktyvumas. Vengiamas ilgas gulėjimas – rekomenduojamas švelnus judėjimas, o esant ūmiam skausmui – laipsniškas fizinės veiklos grąžinimas.


3. Kineziterapija. Individualūs pratimai stiprina raumenis, gerina laikyseną ir sumažina stuburo apkrovą.


4. Fizioterapinės procedūros. Naudojami šilumos, šalčio, elektrostimuliacijos, ultragarso metodai skausmo mažinimui ir kraujotakai gerinti.


5. Masažas. Padeda atpalaiduoti įtemptus raumenis, gerina audinių aprūpinimą ir mažina įtampą.


6. Ergonomikos korekcija. Koreguojama darbo vieta, mokomasi taisyklingai sėdėti, stovėti ir kelti daiktus.


7. Gyvensenos keitimas. Svorio mažinimas, rūkymo atsisakymas, streso valdymas – svarbūs ilgalaikės sveikatos palaikymui.


8. Psichologinė pagalba. Lėtinis skausmas dažnai susijęs su emociniu stresu, todėl naudinga psichoterapija ar kognityvinė elgesio terapija.


9. Injekcinis gydymas. Esant stipriam ar lėtiniam skausmui gali būti taikomos vietinės vaistų injekcijos.


10. Chirurginis gydymas. Taikomas retai, kai konservatyvūs metodai nepadeda ir nustatomos rimtos anatominės priežastys (pvz., disko išvarža su nervų spaudimu).

Svarbu pabrėžti, kad daugeliu atvejų nugaros skausmas yra laikinas ir praeina per kelias savaites, tačiau aktyvus paciento dalyvavimas gydyme yra esminis greitam pasveikimui ir atkryčio prevencijai.

Nugaros skausmas, ypač jei tampa lėtinis ar nėra tinkamai gydomas, gali sukelti daugybę komplikacijų, kurios veikia ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą. Viena dažniausių komplikacijų – judėjimo ribotumas, kai dėl skausmo žmogus pradeda vengti fizinės veiklos, o tai ilgainiui lemia raumenų silpnėjimą, sąnarių sustingimą ir laikysenos pokyčius.

Dėl ilgalaikio nugaros skausmo dažnai atsiranda raumenų disbalansas, kai kai kurios raumenų grupės tampa pernelyg įtemptos, o kitos – silpnos. Tai dar labiau išbalansuoja stuburo apkrovą ir gali sukelti antrinius skausmus kituose kūno taškuose – kakle, pečiuose ar klubų srityje.

Kita rimta komplikacija – nervų pažeidimas, kuris gali pasireikšti tirpimu, dilgčiojimu, jėgos sumažėjimu ar net raumenų atrofija, jei nugaros skausmą sukelia disko išvarža ar stuburo kanalo stenozė. Tokie neurologiniai simptomai gali pabloginti kasdienę funkciją, sutrikdyti vaikščiojimą ar net šlapinimosi bei tuštinimosi kontrolę.

Psichologinės pasekmės taip pat dažnos – lėtinis skausmas dažnai sukelia nemigą, nuotaikos sutrikimus, depresiją ar nerimą, o ilgainiui gali sumažinti motyvaciją dirbti ar bendrauti. Be to, nugaros skausmas gali tapti darbo netekimo ar socialinės izoliacijos priežastimi, ypač jei nėra tinkamai įvertinamas ir gydomas.

Svarbu laiku reaguoti į nugaros skausmą, kad būtų išvengta jo chronizacijos ir rimtų fizinių bei emocinių padarinių, kurie reikšmingai blogina gyvenimo kokybę.

Nugaros skausmo galima išvengti ar gerokai sumažinti jo riziką, jei reguliariai rūpinamasi stuburo ir raumenų sveikata bei koreguojami kasdieniai įpročiai. Pirmiausia svarbu laikytis taisyklingos laikysenos tiek sėdint, tiek stovint ar keliant daiktus – nugarą laikyti tiesią, pečius atpalaiduoti, vengti susikūprinusios padėties.

Reguliarus fizinis aktyvumas – vienas efektyviausių būdų išvengti skausmo. Pratimai, stiprinantys pilvo ir nugaros raumenis, ypač padeda stabilizuoti stuburą. Rekomenduojama pasirinkti mažiau stuburą apkraunančias veiklas, tokias kaip plaukimas, vaikščiojimas ar tempimo pratimai.

Ergonomiška darbo aplinka taip pat labai svarbi. Naudinga reguliuoti kėdės aukštį, darbo stalo poziciją, kompiuterio ekraną ir pasirūpinti, kad kūnas ilgą laiką nebūtų toje pačioje padėtyje. Pertraukos, tempimo pratimai ar padėties keitimas bent kas 30–60 minučių – būtina prevencinė priemonė.

Sveikas kūno svoris padeda išvengti papildomos apkrovos stuburui, ypač juosmens srityje. Taip pat svarbu atsisakyti rūkymo, kuris blogina kraujotaką ir lėtina audinių atsinaujinimą, bei valdyti stresą, nes įtampa dažnai pasireiškia raumenų įsitempimu ir skausmu.

Tinkamas poilsis ir miegas taip pat reikšmingi – rekomenduojama naudoti ortopedinį čiužinį, miegoti ant nugaros ar šono, vengti nepatogių pagalvių.

Sąmoningas kasdienių veiksmų atlikimas, tokie kaip teisingas sunkių daiktų kėlimas (iš pritūpimo, laikant nugarą tiesiai), gali padėti išvengti staigių traumų ar raumenų pertempimo.

Prevencija prasideda nuo kasdienių smulkmenų, o jų laikymasis ilgainiui padeda palaikyti sveiką stuburą, gerą fizinę savijautą ir išvengti tiek ūmaus, tiek lėtinio nugaros skausmo.