Periodontitas

1. Apnašų susidarymas. Ant dantų paviršiaus ima kauptis minkštosios apnašos, sudarytos iš bakterijų.


2. Gingivito išsivystymas. Bakterijos sukelia dantenų uždegimą – paraudimą, kraujavimą, patinimą.


3. Uždegimo išplitimas giliau. Negydomas gingivitas progresuoja į gilesnius audinius – periodonto raiščius ir kaulą.


4. Dantenų kišenių formavimasis. Tarp danties ir dantenos susidaro ertmės, kuriose kaupiasi infekcija.


5. Kaulo tirpimas. Uždegimas pažeidžia žandikaulio kaulą, mažėja atrama dantims.


6. Dantų paslankumas. Dantys pradeda klibėti dėl silpnėjančio tvirtinimo.


7. Dantų netekimas. Ilgainiui pažeisti dantys gali savaime iškristi arba reikalauti šalinimo.

Periodontitas atsiranda dėl ilgalaikio bakterinių apnašų poveikio, kai burnos higiena yra nepakankama, o uždegimas iš dantenų išplinta į gilesnius dantį supančius audinius. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai yra šie:

• Nepakankama burnos higiena. Nereguliarus dantų valymas ir tarpdančių nevalymas leidžia apnašoms ir akmenims kauptis, o bakterijoms daugintis.


• Rūkymas. Vienas stipriausių rizikos veiksnių, nes silpnina imunitetą ir mažina dantenų kraujotaką, todėl uždegimas progresuoja greičiau.


• Genetinis polinkis. Kai kurie žmonės yra genetiškai jautresni dantenų uždegimams, net jei laikosi higienos.


• Hormoniniai pokyčiai. Nėštumas, brendimas, menopauzė ar kontraceptikų vartojimas gali didinti dantenų jautrumą.


• Lėtinės ligos. Cukrinis diabetas, širdies ligos ir nusilpusi imuninė sistema didina periodontito riziką.


• Netaisyklinga dantų padėtis ar blogai pritaikyti protezai. Jie apsunkina higieną ir sudaro sąlygas apnašoms kauptis.


• Stresas. Mažina organizmo gebėjimą kovoti su infekcija ir prisideda prie ligos progresavimo.


• Mitybos trūkumai. Vitaminų, ypač C, trūkumas silpnina dantenų būklę ir audinių regeneraciją.

Periodontitas dažniausiai atsiranda palaipsniui, todėl jį galima anksti atpažinti ir sustabdyti, jei kreipiamasi į gydytoją odontologą laiku.

• Kraujuojančios dantenos


• Dantenų patinimas


• Dantenų paraudimas


• Nemalonus burnos kvapas


• Dantenų atsitraukimas nuo dantų


• Dantenų jautrumas


• Dantų paslankumas


• Skausmas kramtant


• Pūlingos išskyros iš dantenų


• Ilgėjantys (atsidengę) dantys


• Tarpų atsiradimas tarp dantų


• Jautrumas šalčiui ar karščiui

1. Klinikinė dantenų apžiūra. Įvertinamas paraudimas, patinimas, kraujavimas, dantenų atsitraukimas.


2. Periodontogramą. Atliekamas dantenų kišenių gylio matavimas specialia zonduote.


3. Rentgeno nuotraukos. Parodo kaulo netekimo mastą ir padeda įvertinti pažeidimą aplink dantų šaknis.


4. Mobilumo testas. Vertinamas dantų paslankumas (ar dantis juda).


5. Apnašų ir akmenų įvertinimas. Nustatomas jų kiekis ir lokalizacija.


6. Bakteriologinis tyrimas (jei reikia). Naudojamas sunkiais ar pasikartojančiais atvejais bakterijų tipui nustatyti.


7. Laboratoriniai tyrimai (pagal situaciją). Pvz., gliukozės ar HbA1c testai, jei įtariama cukrinio diabeto įtaka periodontitui.

Tinkama diagnostika leidžia nustatyti periodontito stadiją, progresavimo riziką ir parinkti individualų gydymo planą.

1. Profesionali burnos higiena. Atliekamas apnašų ir dantų akmenų šalinimas virš ir po dantenomis.


2. Minkštųjų apnašų kontrolė. Mokoma taisyklingai valyti dantis ir naudoti tarpdančių siūlą ar šepetėlius.


3. Antibakterinis gydymas. Esant pažengusiai infekcijai, skiriami vietiniai ar sisteminiai antibiotikai.


4. Dantenų kišenių valymas. Atliekamas giluminis valymas (kiretavimas), pašalinant infekuotą audinį.


5. Periodontologinės operacijos. Esant sunkiai formai, gali būti atliekamos regeneracinės ar redukcinės chirurginės procedūros.


6. Gretutinių ligų kontrolė. Tvarkomas cukrinis diabetas ar kiti sisteminiai veiksniai, trikdantys gijimą.


7. Reguliari priežiūra. Būtina lankytis pas odontologą 2–4 kartus per metus, siekiant išvengti atkryčio.


8. Ortodontinis ar protezinis gydymas. Gali būti reikalingas esant dantų pasislinkimui ar netekimui.

Sėkmingas periodontito gydymas priklauso nuo nuoseklios profesionalios priežiūros ir paciento pastangų laikytis higienos kasdien.

Periodontitas gali sukelti rimtų tiek burnos, tiek bendros sveikatos komplikacijų, ypač jei nėra tinkamai gydomas. Pagrindinė vietinė pasekmė – dantų netekimas, nes dėl progresuojančio uždegimo ir kaulo nykimo dantys praranda atramą, tampa paslankūs ir galiausiai iškrenta arba juos tenka šalinti.

Be to, uždegiminis procesas gali išplisti, sukeldamas pūlinius, dantenų fistules ar net apimti gretimus audinius. Periodontitas taip pat gali lemti kramtymo funkcijos sutrikimus, sąkandžio pokyčius, estetinį diskomfortą bei blogą burnos kvapą.

Svarbu pažymėti, kad lėtinis periodontitas yra susijęs su padidėjusia sisteminių ligų rizika: jis gali bloginti cukrinio diabeto kontrolę, būti susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, ankstyvu gimdymu bei kvėpavimo takų infekcijomis, ypač vyresniems ar silpnesnės imuninės būklės pacientams.

Laiku pradėtas gydymas ir gera burnos higiena leidžia išvengti šių komplikacijų, todėl periodontito ignoruoti negalima – tai ne tik dantenų, bet ir viso organizmo sveikatos klausimas.

Periodontito galima išvengti tinkamai prižiūrint burnos higieną ir reguliariai lankantis pas odontologą. Svarbiausias prevencijos žingsnis – kasdieninis dantų valymas du kartus per dieną minkštu šepetėliu ir tarpdančių valymas siūlu ar tarpdančių šepetėliais. Taip pašalinamos bakterinės apnašos, kurios ilgainiui virsta dantų akmenimis ir sukelia uždegimą.

Labai svarbu reguliariai atlikti profesionalią burnos higieną – dažniausiai bent kartą ar du per metus. Tai leidžia pašalinti akmenis ir apnašas iš vietų, kur įprastas šepetėlis jų nepasiekia.

Rūkymo atsisakymas ženkliai sumažina riziką susirgti periodontitu, nes nikotinas mažina kraujotaką dantenose ir silpnina organizmo atsaką į infekcijas. Taip pat naudinga sveika ir subalansuota mityba, ypač turinti pakankamai vitamino C ir kitų antioksidantų, palaikančių dantenų audinių atsparumą.

Lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, turi būti kontroliuojamos, nes jos tiesiogiai didina periodontito riziką. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į hormoninius pokyčius (nėštumo metu ar menopauzės laikotarpiu), kurie gali turėti įtakos dantenų būklei.

Profilaktika yra veiksmingiausia priemonė nuo periodontito – kuo anksčiau pradedama rūpintis burnos sveikata, tuo didesnė tikimybė išvengti ligos progresavimo ir dantų netekimo.