Plokščioji kerpligė

1. Imuninės sistemos aktyvacija. Organizmo imuninė sistema pradeda klaidingai atakuoti odos ir gleivinių ląsteles.


2. Uždegiminis procesas. Imuninės ląstelės kaupiasi odos epidermio ir dermos sandūroje, sukeldamos uždegimą ir audinių pažeidimą.


3. Ląstelių pažeidimas ir mirtis. Dėl uždegimo pažeidžiamos ir žūsta epidermio ląstelės, formuojasi charakteringos odos dėmės ar plokštelės.


4. Klinikiniai pakitimai. Pažeidimai pasireiškia raudonomis, pleiskanotomis dėmėmis ant odos ar gleivinių.


5. Ligos progresavimas arba remisija. Liga gali vystytis palaipsniui, kartais būna remisijos periodai, kai simptomai sumažėja ar išnyksta.


6. Galimi atkryčiai. Po remisijos simptomai gali pasikartoti, ypač esant provokuojantiems veiksniams.

Plokščioji kerpligė atsiranda dėl imuninės sistemos sutrikimo, kai organizmo gynybinės ląstelės klaidingai puola savo odos ir gleivinių ląsteles.

Tiksli ligos priežastis nėra visiškai aiški, tačiau įtariama, kad veikia keli veiksniai:

• Autoimuniniai mechanizmai. Organizmo imuninė sistema atakuoja keratinocitus – odos ląsteles, sukeldama uždegimą.


• Genetinė polinkis. Kai kurie žmonės turi didesnę polinkį susirgti dėl paveldimų imuninės sistemos ypatybių.


• Infekciniai agentai. Virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti imuninės sistemos aktyvaciją ir ligos pradžią.


• Stresas ir emocinė įtampa. Gali skatinti imuninės sistemos pokyčius ir ligos paūmėjimą.


• Alerginiai ir cheminiai dirgikliai. Kai kurie vaistai, metalai ar kiti aplinkos veiksniai gali sukelti arba pabloginti ligą.

Šie veiksniai dažnai veikia kartu, sukelia imuninės sistemos disbalansą ir išprovokuoja plokščiosios kerpligės išsivystymą.

• Raudonos arba violetinės spalvos, pleiskanotos odos dėmės arba plokštelės


• Dėmių ar plokštelių paviršiuje gali būti matomi smulkūs baltos spalvos dryželiai arba tinkleliai (Wickham striae)


• Niežėjimas arba diskomfortas, dažnai intensyvus


• Gleivinių pažeidimas burnoje, lytiniuose organuose ar kitose gleivinės vietose, kuris gali sukelti skausmą ar deginimą


• Odos sustorėjimas ar pigmentacijos pokyčiai pažeistose vietose


• Nagų pakitimai – plokštelės deformacijos, skilinėjimas ar net nagų netekimas


• Plaukų slinkimas, jei pažeidžiama galvos oda

1. Klinikinė apžiūra. Dermatologas įvertina odos ir gleivinių pažeidimus, jų išsidėstymą, spalvą ir kitus požymius.


2. Odų ar gleivinių biopsija. Imamas nedidelis audinio mėginys, kuris tiriamas mikroskopu, siekiant patvirtinti diagnozę ir atmesti kitas ligas.


3. Direktinė imunofluorescencija. Tyrimas, atliekamas su biopsijos mėginiu, kuris padeda nustatyti specifinius imuninės sistemos pokyčius plokščiosios kerpligės atveju.


4. Kraujo tyrimai. Vertinama bendroji sveikatos būklė, ieškoma galimų imuninės sistemos sutrikimų ar infekcijų, kurios gali būti susijusios su liga.


5. Papildomi tyrimai. Jei įtariamos kitos ligos ar asociacijos, gali būti skiriami papildomi ištyrimai pagal klinikinę situaciją.

1. Vietinis gydymas. Dažniausiai naudojami kortikosteroidų kremų arba tepalų preparatai, kurie mažina uždegimą ir niežėjimą. Taip pat gali būti skiriami kalcineurino inhibitoriai, kurie veiksmingi gleivinių pažeidimams.


2. Sisteminis gydymas. Esant plačiai išplitusiai ligai arba sunkiai eigai, gali būti skiriami geriamieji kortikosteroidai, imunosupresantai arba kiti imunitetą modifikuojantys vaistai.


3. Fototerapija. Ultravioletinės šviesos terapija gali būti naudinga kai kuriems pacientams su plokščiąja kerplige.


4. Simptominis gydymas. Niežėjimo malšinimui gali būti naudojami antihistamininiai vaistai ar kiti palengvinantys preparatai.


5. Reguliarus stebėjimas. Siekiant kontroliuoti ligos eigą ir koreguoti gydymą pagal poreikį.


6. Gyvensenos rekomendacijos. Vengti dirgiklių, tokių kaip aštrūs maisto produktai ar stresas, kurie gali paūminti ligą.

Plokščioji kerpligė gali sukelti keletą komplikacijų, kurios priklauso nuo ligos formos ir sunkumo.

Pirmiausia, ilgalaikiai uždegiminiai procesai gali lemti odų ir gleivinių randėjimą, kuris sukelia estetinius pakitimus ir funkcinius sutrikimus, ypač jei pažeidžiamos burnos ar lytinių organų gleivinės.

Kai kuriais atvejais gali išsivystyti nagų pažeidimai, tokie kaip nagų deformacijos, skilinėjimas ar net nagų netekimas.

Jeigu liga paveikia galvos odą, gali būti plaukų slinkimas arba židiniai plikimas (alopecija).

Retai, bet galimas perėjimas į oralinį vėžį ar kitas piktybines transformacijas, ypač ilgalaikėje burnos gleivinės formoje.

Taip pat plokščioji kerpligė gali sukelti stiprų niežėjimą ir diskomfortą, kuris žymiai blogina paciento gyvenimo kokybę.

Plokščiosios kerpligės visiškai išvengti nėra paprasta, nes liga dažnai susijusi su autoimuniniais procesais ir genetiniu polinkiu. Tačiau galima sumažinti riziką ir palengvinti ligos eigą laikantis kelių rekomendacijų:

• Vengti streso ir intensyvios emocinės įtampos, kurios gali išprovokuoti ligos paūmėjimus.


• Rūpintis burnos ir odos higiena, vengiant dirgiklių, tokių kaip aštrūs ar rūgštūs maisto produktai, tabakas, alkoholis ir kitos cheminės medžiagos.


• Reguliariai lankytis pas odontologą ir dermatologą, ypač jei jau yra diagnozuota plokščioji kerpligė ar jos požymių.


• Vengti vaistų ir medžiagų, kurios gali sukelti arba pabloginti ligą, pagal gydytojo rekomendacijas.


• Stiprinti imuninę sistemą sveiku gyvenimo būdu – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis ir miegas.


• Laiku gydyti infekcijas ir kitas sveikatos problemas, kurios gali paveikti imuninės sistemos veiklą.

Šios priemonės padeda sumažinti plokščiosios kerpligės išsivystymo riziką ir užtikrina geresnį gyvenimo kokybę sergant.