Sausų akių sindromas

Akių
Sausų akių sindromas – lėtinė būklė, kai sumažėja ašarų kiekis arba pakinta jų kokybė, sukelianti akių sausumą, dirginimą ir diskomfortą.
DesignPrax | Shutterstock

Sausų akių sindromas – kas tai?

Sausų akių sindromas yra lėtinė oftalmologinė būklė, kuri atsiranda dėl ašarų filmo nestabilumo arba nepakankamo ašarų kiekio.



Tai lemia padidėjusį akių paviršiaus išsausėjimą ir apsaugos funkcijos sutrikimą.



Šis sindromas gali paveikti vieną ar abi akis ir dažnai būna susijęs su kitomis akių ar sisteminėmis ligomis.



Sausų akių sindromas yra dažna problema, kuri gali ženkliai sumažinti gyvenimo kokybę dėl nuolatinio diskomforto ir regėjimo pablogėjimo.



Liga gali progresuoti ir reikalauti ilgalaikės priežiūros bei specializuoto gydymo.


Sausų akių sindromo atsiradimo eiga


  1. Ašarų filmo disbalansas – sumažėja ašarų kiekis arba pasikeičia jų sudėtis, dėl ko akių paviršius nebetenka tinkamos apsaugos.

  2. Akių paviršiaus išsausėjimas – nepakankamas ašarų kiekis sukelia akių gleivinės sausumą ir dirginimą.

  3. Uždegiminiai procesai – sausumas sukelia uždegimą ir gleivinės pažeidimus.

  4. Akių paviršiaus pažeidimai – ilgalaikis sausumas gali lemti epitelio pažeidimus ir mikropažeidimus.

  5. Simptomų progresavimas – diskomfortas didėja, atsiranda regėjimo sutrikimai ir uždegiminės komplikacijos.


Kodėl atsiranda sausų akių sindromas?


  • Ašarų liaukų funkcijos sutrikimai – sumažėjęs ašarų gamybos kiekis ar kokybės pokyčiai.

  • Ašarų garavimo padidėjimas – dėl blefarito, akių vokų disfunkcijos ar aplinkos veiksnių (vėjas, sausas oras).

  • Amžius – natūralus ašarų gamybos sumažėjimas vyresniame amžiuje.

  • Medikamentai – tam tikri vaistai gali mažinti ašarų sekreciją.

  • Lėtinės akių ar sisteminės ligos – pavyzdžiui, Sjögreno sindromas, reumatoidinis artritas.

  • Kontaktinių lęšių nešiojimas – ilgalaikis naudojimas gali sutrikdyti ašarų filmą.

  • Hormonalūs pokyčiai – ypač moterims menopauzės metu.


Sausų akių sindromo simptomai


  • Akių sausumas ir dilgčiojimas.

  • Deginimo ar smėlio pojūtis akyse.

  • Paraudimas ir dirginimas.

  • Skausmas ar diskomfortas, ypač ilgesnio žiūrėjimo metu.

  • Kartais – ašarojimas kaip reakcija į sausumą.

  • Regėjimo neryškumas ar nuovargis.

  • Padidėjęs jautrumas vėjui ar dulkėms.


Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant sausų akių sindromą?


  1. Ašarų kiekio matavimas – Schirmerio testas, nustatantis ašarų gamybos kiekį.

  2. Ašarų filmo stabilumo vertinimas – pauzės laiko (TBUT) testas, matuojantis, kiek laiko ašarų plėvelė išlieka nepažeista.

  3. Oftalmoskopinė apžiūra – akių paviršiaus ir vokų vertinimas.

  4. Fluoresceino dažymas – leidžia nustatyti akių paviršiaus pažeidimus.

  5. Ašarų sudėties analizė – tirti ašarų kokybę ir sudėtį.

  6. Sisteminiai tyrimai – jei įtariama autoimuninė liga, pvz., Sjögreno sindromas, atliekami kraujo tyrimai.


Kaip gydomas sausų akių sindromas?


  1. Dirbtinės ašaros – lašai ar geliai, kurie drėkina akis ir papildo natūralų ašarų filmą.

  2. Akių vokų higiena – reguliari vokų valymas, siekiant sumažinti blefarito ir uždegimo riziką.

  3. Uždegimo mažinimas – skiriami vietiniai kortikosteroidai ar kiti uždegimą mažinantys preparatai.

  4. Ašarų gamybos skatinimas – naudojami vaistai, skatinantys natūralų ašarų gamybą.

  5. Aplinkos sąlygų gerinimas – vengti vėjo, sausos aplinkos, naudoti drėkintuvus patalpose.

  6. Gyvenimo būdo korekcijos – dažnos pertraukos dirbant su kompiuteriu, apsauga nuo vėjo ir dulkėtų sąlygų.

  7. Specialios procedūros – kai kuriais atvejais taikomos vokų masažo, punktų užkimšimo ar kitos oftalmologinės intervencijos.


Kokias komplikacijas gali sukelti sausų akių sindromas?

Sausų akių sindromas gali sukelti įvairių akių paviršiaus pažeidimų ir regėjimo sutrikimų, kurie stipriai paveikia gyvenimo kokybę.



Viena dažniausių komplikacijų yra akių gleivinės uždegimas (konjunktyvitas), kuris sukelia paraudimą, skausmą ir dar didesnį diskomfortą.



Ilgalaikis sausumas gali lemti ragenos pažeidimus, tokius kaip mikropažeidimai, erozijos ar net opaligė, kurios gali sukelti skausmą ir regėjimo pablogėjimą.



Be to, sausų akių sindromas gali sukelti regėjimo neryškumą ir nuovargį, ypač atliekant smulkius ar ilgalaikius regėjimo darbus.



Negydomas sindromas didina riziką vystytis akių infekcijoms, kurios gali komplikuotis ir sukelti rimtesnius akių pažeidimus.


Kaip išvengti sausų akių sindromo?

Sausų akių sindromo išvengti galima laikantis kelių svarbių akių priežiūros ir gyvenimo būdo principų.



Pirmiausia svarbu reguliariai ilsėtis nuo ekrano žiūrėjimo, daryti pertraukas ir mirksėti dažniau, kad būtų palaikomas natūralus ašarų filmas.



Svarbu vengti sauso ir vėjuoto oro, naudoti drėkintuvus patalpose ir apsauginius akinius, ypač dirbant lauke.



Laikytis geros asmeninės higienos – reguliariai valyti akių vokus, ypač jei yra blefarito ar kitų akių ligų.



Rūpintis bendrąja sveikata, vartoti pakankamai skysčių ir sveikai maitintis, kad organizmas gautų reikiamų medžiagų akių sveikatai.



Jei naudojami kontaktiniai lęšiai, svarbu laikytis jų naudojimo taisyklių ir reguliariai keisti.



Reguliariai lankytis pas oftalmologą, ypač jei yra rizikos veiksnių ar jaučiamas akių diskomfortas, leidžia anksti aptikti ir gydyti sausų akių sindromą.


Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Alkio jausmas atsiranda praradus 1% organizmo vandens. Netekus organizmui daugiau kaip 5% vandens, žmogus praranda sąmonę, o daugiau 10% - mirti

Kitas faktas