Tymai

Tymų ligos eiga paprastai vyksta keliais aiškiais etapais, nuo užsikrėtimo iki pasveikimo. Štai kaip ji vystosi:

1. Inkubacinis laikotarpis. Po užsikrėtimo virusu pirmieji simptomai pasireiškia maždaug po 10–12 dienų. Šiuo metu žmogus dar nejaučia jokių požymių, tačiau jau gali užkrėsti kitus likus kelioms dienoms iki ligos pradžios.


2. Prodrominis (pradinis) etapas. Tai pirmoji aktyvios ligos fazė, trunkanti 2–4 dienas. Šiuo laikotarpiu atsiranda bendri infekcijos požymiai, tačiau pats bėrimas dar nepasireiškia. Tai laikotarpis, kai žmogus yra ypač užkrečiamas.


3. Bėrimo stadija. Maždaug 3–5 ligos dieną atsiranda tipiškas tymams būdingas bėrimas, kuris dažniausiai prasideda nuo veido ir išplinta žemyn per visą kūną. Bėrimas trunka apie 4–7 dienas.


4. Sveikimo stadija. Po bėrimo pamažu mažėja karščiavimas, bėrimas išblunka, o žmogaus savijauta pradeda gerėti. Neretai bėrimo vietose kurį laiką lieka odos pleiskanojimas ar pigmentacija.


5. Imuninės sistemos atsistatymas. Po ligos organizmas dar kurį laiką būna nusilpęs ir imlesnis kitoms infekcijoms. Visam imuniniam atsistatymui gali prireikti kelių savaičių.

Tymus sukelia tymų virusas (lot. Morbillivirus), priklausantis Paramyxoviridae virusų šeimai.

Šis virusas plinta oro lašeliniu būdu, t. y. per smulkias daleles, kurios patenka į aplinką žmogui kosint, čiaudint ar net kalbant. Tymų virusas yra labai užkrečiamas – apie 90 proc. imlių (neskiepytų ar anksčiau nesirgusių) žmonių, kontaktavusių su sergančiuoju, užsikrečia.

Virusas patenka per kvėpavimo takų gleivinę, iš ten patenka į kraują ir greitai išplinta po visą organizmą, paveikdamas kvėpavimo takus, odą ir imuninę sistemą.

Vienintelis natūralus tymų viruso šaltinis – žmogus, todėl liga gali būti visiškai eliminuojama, jei pakankamai žmonių yra paskiepyti.

• Karščiavimas. Dažnai vienas pirmųjų simptomų – kūno temperatūra gali pakilti iki 38–40 °C.


• Sausas, varginantis kosulys. Sukelia diskomfortą, dažnai lydimas gerklės perštėjimo.


• Sloga ir čiaudulys. Panašūs į peršalimą, ypač ligos pradžioje.


• Akių paraudimas ir jautrumas šviesai (konjunktyvitas). Akys būna paraudusios, ašaroja, jautrios ryškiai šviesai.


• Kopliko dėmės. Smulkios, balkšvos dėmelės su raudonu apvadu burnos gleivinėje (dažniausiai skruostų vidinėje pusėje). Tai specifinis tymų požymis, pasireiškiantis ankstyvoje stadijoje.


• Bėrimas. Atsiranda 3–5 ligos dieną, pirmiausia veide, už ausų, tada išplinta per visą kūną. Bėrimas išlieka kelias dienas, vėliau pamažu blunka.


• Silpnumas, nuovargis. Bendra organizmo būklė dažnai pablogėja, vaikai būna vangūs, mieguisti.

Šie simptomai vystosi per 7–10 dienų nuo užsikrėtimo. Liga dažniausiai trunka apie 1–2 savaites, tačiau komplikacijos gali pailginti sveikimo laikotarpį.

1. Kraujo tyrimas – serologinis (antikūnų) tyrimas. Tai pagrindinis tyrimas tymams nustatyti. Nustatomi specifiniai tymų IgM antikūnai (rodo ūminę infekciją) ir IgG antikūnai (rodo persirgtą infekciją ar skiepijimą). IgM dažniausiai aptinkami nuo 3–4 dienos po bėrimo pradžios.


2. Tymų viruso RNR nustatymas (PGR metodu). Atliekamas iš nosiaryklės tepinėlio arba šlapimo. Tai labai tikslus būdas nustatyti tymų viruso buvimą organizme. Naudojamas ligos pradžioje, kai antikūnų dar gali nebūti.


3. Bendras kraujo tyrimas (BKT). Nors nespecifinis, gali parodyti uždegimo požymius (pvz., padidėjusį limfocitų kiekį ar leukopeniją).


4. Kopliko dėmių įvertinimas. Nors tai ne laboratorinis tyrimas, gydytojas gali diagnozę remti šiuo specifiniu klinikiniu požymiu, jei jis ryškus.

Tymų atvejis laikomas patvirtintu, jei:

• yra būdingi klinikiniai simptomai ir


• patvirtinamas laboratoriniais tyrimais arba


• žmogus turėjo sąlytį su patvirtintu atveju epidemijos metu.

Tymų gydymas yra simptominis, nes specifinio antivirusinio vaisto nuo tymų nėra. Gydymo tikslas – palengvinti simptomus, palaikyti organizmo būklę ir išvengti komplikacijų. Štai pagrindiniai gydymo principai:

• Poilsis ir skysčių vartojimas. Rekomenduojamas ramus režimas ir gausus skysčių vartojimas – tai padeda išvengti dehidratacijos, ypač esant aukštai temperatūrai.


• Karščiavimo mažinimas. Skiriami karščiavimą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Aspirino vaikams nerekomenduojama dėl Reye sindromo rizikos.


• Kosulio ir gerklės palengvinimas. Naudojami šilti skysčiai, drėkinamosios priemonės, kartais švelnūs kosulį mažinantys preparatai. Būtina vengti dirgiklių (dūmų, sausų patalpų).


• Akių priežiūra. Esant konjunktyvitui – rekomenduojama vengti ryškios šviesos, palaikyti švarą aplink akis, esant poreikiui – naudoti gydytojo paskirtas priemones.


• Vitaminas A. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja skirti vitamino A papildus, ypač vaikams, nes tai padeda sumažinti komplikacijų ir mirtingumo riziką.


• Komplikacijų gydymas. Jei išsivysto bakterinės komplikacijos (pvz., ausų uždegimas, pneumonija), gali būti skiriami antibiotikai. Sunkiais atvejais pacientas gali būti hospitalizuojamas.

Tymai gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač vaikams iki 5 metų, suaugusiesiems, nėščiosioms ir asmenims su nusilpusia imunine sistema. Nors dauguma sergančiųjų pasveiksta be pasekmių, daliai gali išsivystyti pavojingi sveikatai ar net gyvybei pavojingi sutrikimai.

• Plaučių uždegimas (pneumonija). Dažniausia tymų komplikacija ir pagrindinė tymų sukeltų mirčių priežastis. Gali būti virusinės arba bakterinės kilmės.


• Vidurinės ausies uždegimas (otitas). Ypač dažna komplikacija vaikams. Gali sukelti skausmą, klausos pablogėjimą ir antrines infekcijas.


• Viduriavimas ir dehidratacija. Dėl virškinamojo trakto dirginimo ir skysčių netekimo gali pasireikšti silpnumas, elektrolitų disbalansas.


• Encefalitas (smegenų uždegimas). Reta, bet sunki komplikacija, galinti sukelti traukulius, sąmonės sutrikimus ar net neįgalumą. Pasireiškia maždaug 1 iš 1 000 atvejų.


• Subakutinis sklerozuojantis panencefalitas (SSPE). Labai reta, vėlyva komplikacija, išsivystanti po kelerių metų nuo tymų (dažniausiai vaikams, persirgusiems anksti). Tai lėtinė progresuojanti smegenų liga, visada baigianti mirtimi.


• Laringitas ar trachėjos uždegimas. Gali pasireikšti kvėpavimo takų uždegimu, apsunkintu kvėpavimu, balsų užkimimu.


• Laikinas ar ilgalaikis imuniteto susilpnėjimas. Po tymų organizmas tampa labiau pažeidžiamas kitų infekcijų – vadinamoji „imuninė amnezija“ gali trukti kelis mėnesius ar net metus.

Dėl didelio komplikacijų pavojaus tymų infekcija laikoma rimta ir potencialiai pavojinga, todėl vakcinacija yra pagrindinė ir veiksmingiausia apsaugos priemonė.

1. Skiepai. Skiepijimas tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina yra svarbiausia prevencinė priemonė. Vaikai skiepijami 2 dozėmis: pirmoji dozė – apie 12–15 mėn., antroji – 6–7 metų amžiuje. Suaugusieji, kurie nesirgo ar nebuvo paskiepyti, taip pat turėtų pasiskiepyti.


2. Kolektyvinis imunitetas. Kai paskiepyta bent 95 proc. gyventojų, virusas nebesugeba laisvai plisti, ir taip apsaugomi ir tie, kurie negali būti paskiepyti (pvz., kūdikiai, žmonės su imunodeficitu).


3. Kontaktų vengimas ligos protrūkio metu. Esant tymų protrūkiui ar kontaktavus su sergančiuoju, labai svarbu laikytis izoliacijos rekomendacijų ir kreiptis į gydytoją, ypač jei nėra aišku, ar turite imunitetą.


4. Tarptautinių kelionių metu. Prieš keliones į šalis, kur tymų rizika didesnė, būtina įsitikinti, kad turite galiojantį imunitetą (skiepų įrašai arba persirgimo faktas).


5. Imuniteto patikrinimas. Esant abejonių (ypač suaugusiesiems), galima atlikti kraujo tyrimą – serologinį antikūnų nustatymą – ir įsitikinti, ar organizmas turi apsaugą nuo tymų.

Svarbu: tymų virusas yra vienas labiausiai užkrečiamų, todėl net trumpas kontaktas su sergančiuoju gali sukelti užsikrėtimą, jei nesate apsaugotas. Skiepai išlieka saugiausia ir efektyviausia apsauga.