Viduriavimas

1. Dirgiklio patekimas į žarnyną. Tai gali būti bakterijos, virusai, parazitai, netoleruojamas maistas, tam tikri vaistai ar stresas. Dirgiklis sukelia žarnyno gleivinės sudirginimą arba imuninę reakciją.


2. Žarnyno veiklos sutrikimas. Sudirgintas žarnynas pradeda sparčiau judėti (padidėja peristaltika), todėl maisto turinys stumiamas greičiau nei įprasta. Tai trukdo vandeniui ir maistinėms medžiagoms susigerti į kraują.


3. Padidėjęs skysčių kiekis žarnyne. Dėl greitesnio judėjimo arba gleivinės uždegimo į žarnyną išsiskiria daugiau skysčių arba sumažėja jų įsisavinimas. Dėl to išmatos tampa skystos arba vandeningos.


4. Tuštinimosi dažnėjimas. Organizmas siekia pašalinti dirgiklį – prasideda dažnas tuštinimasis. Kai kuriais atvejais pasireiškia ir papildomi simptomai, tokie kaip pilvo spazmai ar raižymas.


5. Galimos pasekmės. Jei viduriavimas trunka ilgiau arba kartu netenkama daug skysčių bei elektrolitų, gali išsivystyti dehidratacija ar silpnumas, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Viduriavimas yra gynybinė organizmo reakcija, padedanti greičiau pašalinti tai, kas jį dirgina ar kelia grėsmę. Vis dėlto svarbu atpažinti, kada jis tampa pavojingas ir reikalauja gydymo ar išsamesnio ištyrimo.

Viduriavimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios pažeidžia žarnyno veiklą arba sutrikdo vandens ir maistinių medžiagų įsisavinimą:

• Infekcijos. Dažniausia viduriavimo priežastis – bakterijos (pvz., Salmonella, E. coli), virusai (pvz., rotavirusas, norovirusas) ar parazitai (Giardia, Entamoeba), kurie patenka į organizmą per užterštą maistą, vandenį ar nešvarias rankas.


• Netoleravimas ar jautrumas maistui. Laktozės, glitimo netoleravimas ar alergija tam tikriems maisto produktams gali sukelti žarnyno sudirginimą ir suaktyvintą peristaltiką.


• Vaistai. Kai kurie antibiotikai, vidurius laisvinantys preparatai, chemoterapiniai vaistai ar net kai kurios geležies ar magnio formos gali sukelti viduriavimą kaip šalutinį poveikį.


• Virškinimo sistemos ligos. Tokios būklės kaip dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), uždegiminės žarnyno ligos (pvz., Krono liga, opinis kolitas), celiakija ar kasos veiklos sutrikimai gali lemti lėtinį viduriavimą.


• Emocinė įtampa. Stresas, nerimas ar psichologinis diskomfortas tiesiogiai veikia žarnyno nervų sistemą (vadinamąjį „antrąjį smegenų centrą“), sukeldami laikiną ar pasikartojantį viduriavimą.


• Apsinuodijimas maistu. Suvalgius netinkamai paruošto, sugedusio ar užteršto maisto, žarnynas sureaguoja greitu turinio šalinimu, kad atsikratytų toksinų.


• Hormoniniai pokyčiai. Kartais viduriavimas pasireiškia nėštumo metu, menstruacijų metu ar dėl tam tikrų endokrininių sutrikimų (pvz., hipertiroidizmo).


• Chirurginės priežastys. Po kai kurių virškinamojo trakto operacijų gali sutrikti žarnyno veikla ir pasireikšti nuolatinis ar laikinas viduriavimas.

Viduriavimas gali būti tiek trumpalaikis (ūmus), tiek užsitęsęs (lėtinis), o jo kilmė svarbi gydymui ir sveikimo eigai.

• Dažnas tuštinimasis (3 ar daugiau kartų per dieną)


• Skystos, vandeningos arba minkštos išmatos


• Pilvo skausmai ar spazmai


• Raižymas, gurguliavimas žarnyne


• Pykinimas ar vėmimas


• Bendras silpnumas


• Pakilusi kūno temperatūra (kai kuriais atvejais)


• Dehidratacijos požymiai: troškulys, burnos džiūvimas, sumažėjęs šlapinimasis


• Vaikams ir kūdikiams – sausos lūpos, vangumas, įkritęs momenėlis

1. Skysčių ir elektrolitų atstatymas. Pirmas ir svarbiausias žingsnis – gerti daug skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos. Rekomenduojama vartoti geriamuosius rehidratacijos tirpalus, kuriuose yra natrio, kalio ir gliukozės – jie padeda greitai atkurti prarastų skysčių pusiausvyrą.


2. Tinkama mityba. Ūmaus viduriavimo metu svarbu vengti riebaus, aštraus, saldaus ar sunkiai virškinamo maisto. Rekomenduojama lengva, virškinimą tausojanti mityba: ryžiai, bananai, virtos bulvės, džiūvėsiai, obuolių tyrelė. Vaikams maitinimas turi būti tęsiamas įprastu režimu.


3. Probiotikų vartojimas. Probiotikai (pvz., Lactobacillus, Saccharomyces boulardii) padeda atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, ypač jei viduriavimą sukėlė antibiotikai ar infekcija.


4. Vaistai nuo viduriavimo. Jei viduriavimas yra sunkus ar varginantis, trumpalaikiai gali būti skiriami vaistai kaip loperamidas, bet tik su gydytojo žinia ir tik esant neinfekcinės kilmės viduriavimui (kad neslopintų toksinų šalinimo).


5. Antibiotikų terapija. Jei nustatoma, kad viduriavimą sukėlė bakterinė infekcija (pvz., Salmonella, Shigella), gydytojas gali paskirti antibiotikų, tačiau jie skiriami tik esant būtinybei, nes kai kuriais atvejais gali net pailginti ligos eigą.


6. Pagrindinės priežasties gydymas. Jei viduriavimą sukelia lėtinė liga (pvz., celiakija, Krono liga, kasos veiklos sutrikimas), gydymas orientuojamas į pagrindinę būklę ir nuolatinę žarnyno kontrolę.

Svarbu: jei viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 2–3 dienas, pasireiškia karščiavimas, kraujas išmatose ar stiprūs pilvo skausmai – būtina kreiptis į gydytoją. Vaikams ir vyresniems žmonėms pavojus dehidratuoti atsiranda daug greičiau, todėl atidžiai stebėkite bendrą būklę.

• Dehidratacija. Tai pavojingiausia komplikacija, ypač vaikams, senjorams ir silpnos sveikatos žmonėms. Organizmas netenka daug skysčių, o kartu – svarbių elektrolitų (natrio, kalio), todėl gali pasireikšti silpnumas, galvos svaigimas, širdies ritmo sutrikimai.


• Elektrolitų disbalansas. Dėl dažno tuštinimosi organizme sutrinka druskų pusiausvyra, o tai gali paveikti raumenų veiklą, širdies ritmą, net sąmonę.


• Svorio kritimas ir mitybos nepakankamumas. Jei viduriavimas užsitęsia, organizmas nespėja pasisavinti maistinių medžiagų, o tai gali lemti svorio mažėjimą, silpnumą, ypač vaikams – augimo sulėtėjimą.


• Antrinės infekcijos. Ilgai trunkantis viduriavimas, ypač gydytas antibiotikais, gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą ir sudaryti sąlygas išvešėti kitoms bakterijoms, pvz., Clostridium difficile.


• Inkstų veiklos sutrikimai. Esant stipriai dehidratacijai, sumažėja kraujo tūris, o tai gali paveikti inkstų filtravimo funkciją – išsivysto laikinas ar net ūminis inkstų nepakankamumas.


• Sumažėjęs darbingumas ir jėgų trūkumas. Dažnas tuštinimasis, skausmai, nuovargis ar miego sutrikimai mažina darbingumą ir kasdienį komfortą.

Kad būtų išvengta šių komplikacijų, labai svarbu laiku reaguoti į viduriavimą – ypač vaikams ir vyresniems žmonėms – ir pasirūpinti pakankamu skysčių bei maistinių medžiagų atkūrimu.

Pirmiausia – asmeninė higiena. Labai svarbu plauti rankas su muilu, ypač prieš valgant, po tualeto, grįžus iš viešų vietų ar kontaktavus su gyvūnais. Tokiu būdu sumažinama rizika patekti bakterijoms ar virusams į virškinamąjį traktą.

Antra – saugus maisto ir vandens vartojimas. Reikia vartoti tik gerai termiškai apdorotą maistą, vengti žalių ar nepakankamai iškeptų produktų (ypač mėsos, kiaušinių, žuvies). Taip pat svarbu gerti tik švarų, patikimą vandenį – keliaujant į šalis, kur sanitarinės sąlygos prastesnės, rekomenduojama vartoti tik buteliuose fasuotą vandenį ar virintą.

Probiotikų vartojimas – tai dar vienas būdas stiprinti žarnyno mikroflorą, ypač jei naudojami antibiotikai ar dažnai patiriamas stresas. Jie padeda išlaikyti natūralią žarnyno mikrobinę pusiausvyrą.

Svarbu ir stebėti savo reakciją į maistą – jeigu pastebite, kad tam tikri produktai (pvz., pieno produktai, glitimas ar dirbtiniai saldikliai) sukelia nepageidaujamų virškinimo reakcijų, verta juos apriboti ar pasitarti su gydytoju dėl galimų netoleravimų.

Keliaujant būtina laikytis vadinamosios keliautojo profilaktikos – vengti ledo gėrimuose, žalio vandens, plauti vaisius bei daržoves su švariu vandeniu arba nulupti žievę.

Stiprus imunitetas taip pat padeda organizmui atlaikyti infekcijas, tad subalansuota mityba, poilsis ir streso valdymas – svarbūs prevenciniai veiksniai.

Laikantis šių principų, galima gerokai sumažinti viduriavimo riziką ir išvengti nemalonių sveikatos sutrikimų tiek kasdienybėje, tiek kelionių metu.