Apsvaigusius vaikus gelbstintis medikas: riksmas ir fizinės bausmės – ne išeitis

Partnerio turinys
Šis turinys inicijuotas projekto partnerio
Apsvaigusius vaikus gelbstintis medikas: riksmas ir fizinės bausmės – ne išeitis

Skaudžiausia pastarojo meto vaikų bėda tapę sunkiai atpažįstami narkotikai kelia iššūkių ir ligoninių medikams. Nors nepilnamečiai vis dažniau svaiginasi naujos kartos kvaišalais, apsinuodijusių alkoholiu vaikų ligoninių reanimacijos skyriuose taip pat nemažėja. Su šia problema kasdien susiduriantys profesionalai neabejoja – užbėgti už akių tokioms grėsmingoms situacijoms neabejotinai padėtų nuoširdus tėvų ir ryšys su savo atžalomis.

 

Tyko daug grėsmių

 

Klaipėdos vaikų ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje alkoholiui ar narkotinėmis medžiagomis apsinuodiję nepilnamečiai sudaro ne mažiau kaip 10 proc. visų pacientų. Pirmieji tokius vaikus dažniausiai pamato pašaliniai žmonės, policininkai arba greitosios medicinos pagalbos medikai. Į ligoninę patekusių nepilnamečių būklė kartais būna tokia sunki, kad jie net nereaguoja į skausmo dirgiklius.

 

Viena didžiausių grėsmių apsinuodijus alkoholiu yra vėmimas, esant sutrikusiai sąmonei. Tokiu atveju žmogus gali paprasčiausiai uždusti. Kitas pavojus kvaišalais ar alkoholiu apsinuodijusiam vaikui – tam tikros aplinkos sąlygos. Tamsiu paros metu lauke nepilnametis gali būti nepastebėtas, tad jei drėgna ir vėjuota, organizmas gali labai greitai atšalti. Girto žmogaus odos kraujagyslės išsiplečia ir kūno šiluma atiduodama kur kas greičiau, nei įprastai.

 

Blogiausia, kas gali atsitikti – dėl kvėpavimo ir kraujotakos slopinimo gali ištikti mirtis. Dar viena grėsmė – jei apsinuodijęs ir į aplinką nereaguojantis nepilnametis paliekamas vienas, jis gali tapti nusikaltimo auka. Kartais į ligoninę tokie vaikai patenka patyrę traumą.

 

Atpažinti kvaišalus itin sunku

 

Pastaruoju metu narkotinių medžiagų perdozavimas labiau susijęs su naujų medžiagų atsiradimu ir plitimu. Naujų potyrių ieškantys nepilnamečiai dažniausiai nežino, kokia dozė gali būti pavojinga. Kaip pasakojo Klaipėdos vaikų ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Linas Mikelis, vienas vaikas gali nieko blogo nepajusti, o kitas, pavartojęs tą patį kiekį, gali susikauti su giltine, jam sutrinka kvėpavimas bei širdies veikla.

 

Medikai mano, kad narkotinių medžiagų garinimas, jaunimo žodžiais tariant, vaipinimas labiau veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Sunkiausia yra padėti apsinuodijusiam vaikui, nes nežinoma, kokių medžiagų jis pavartojo, o nustatyti to neįmanoma. Turimi testai parodo tradicinius, labiau žinomus narkotikus.

 

Pastaruoju metu naujų įvairių pakraipų medžiagų atsiranda labai daug, kasdien jų sintetinama vis daugiau. Tradicinių narkotikų pavartoję nepilnamečiai dažniausiai patenka į ligoninę dezorientuoti, jiems pasireiškia haliucinacijos.

 

Panašiai besielgiančius pacientus medikai stengiasi išlaikyti ramius, bando juos fiksuoti, naudoja skysčių infuzijas ir laukia, kada haliucinacijos praeis. Paprastai tai užtrunka pusę ar net visą parą.

 

Ne toleruoti, o šviesti

 

Ligoninėje apsinuodijusiems vaikams pirmiausiai lašinami skysčiai, suleidžiami priešnuodžiai, o ir laikas ramiai gulint lovoje gydo geriausiai. Svarbu, kad jaunieji pacientai netyčia ar tikslingai nesusižalotų – neretas atvejis, kai jie būna nusiteikę agresyviai.

 

Labai dažnai vaikai nė nepamena, kas jiems atsitiko ir kaip pateko į gydymo įstaigą. Su nepilnamečiais dirbantys medikai bei vaikų psichologai įsitikinę – paaugliai svaiginasi ne tiek dėl noro mėgautis apsvaigimu, kiek siekdami įsitvirtinti tarp draugų.

 

„Nebuvo meto, kai tokių pacientų turėjome mažiau“, – pripažino gydytojas, prisiminęs, jog jo jauniausiam alkoholiu apsinuodijusiam pacientui buvo vos aštuoneri.

 

Neretai patys tėvai leidžia vaikams paragauti alkoholio sakydami, kad geriau jau tai atsitiks jiems matant nei už kampo su draugais. Mediko pastebėjimu, jei tarp vaiko ir tėvų yra visiškas pasitikėjimas, toks paauglys neišgyvens sunkiai tramdomo noro įsitvirtinti tarp draugų.

 

„Bet kokiu atveju tėvai turi ne tik toleruoti atžalos smalsumą, bet ir supažindinti su galimomis pasekmėmis. Daug ką lemia tėvų pavyzdys“, – įsitikinęs gydytojas.

 

Linkę patikėti atžalomis

 

Dažniausiai medikų kalbinami vaikai tikina, kad juos kažkas pagavo ir prigirdė. Tai yra tradicinis melas, kuriuo pradžioje mamos būna linkusios patikėti. Tėvams sunku pripažinti, kad jų vaikai galėjo savo noru pasigerti ar apsisvaiginti. O kai pradedama aiškintis, neretai paaiškėja, kad svaigalų ar kvaišalų vaikas pabandė jau ne pirmą kartą.

 

Gydytojas L. Mikelis įsitikinęs, kad svarbiausia užduotis tėvams – sugalvoti, kaip nutraukti draudžiamų medžiagų vartojimo grandines, nes paprastai vienas vaikas narkotinių medžiagų nevartoja ir negirtauja.

 

Medikams jaunieji pacientai nelinkę pasisakyti, su kuo ir kiek pavartojo medžiagų, kuriomis apsinuodijo. Ir tai suprantama, juk daugeliui moksleivių gresia nemalonumai mokykloje, o ypač – gimnazijose. Svarstydamas apie tai, ką daryti, kad vaikai nesisvaigintų, gydytojas L. Mikelis neslėpė nuostatos – kol kas nėra veiksmingesnės priemonės nei ekonominės sankcijos.

 

Pasigenda suaugusiųjų atsakomybės

 

Gyvenimo įgūdžių mokymas turėtų būti pradedamas nuo žinios, kad už kiekvieną pražangą bet kuris mūsų turime atsakyti, sako pašnekovas.

 

„Paprastai tėvai linkę permesti atsakomybę kažkam kitam. Dažniausiai tai yra mokykla. Mano supratimu, tik tėvų nesidomėjimas savo atžalų reikalais veda prie mūsų aptariamų bėdų, – kritikos negailėjo medikas. – Manau, Lietuva padarė istorinę klaidą, neperėjusi prie draudiminės medicinos. Tokie vaikų apsinuodijimai alkoholiu ir narkotikais – ne medicininiai įvykiai, todėl draudimo kompanijos tėvams padarytų skaudžią pamoką.“

 

Pašnekovas prisipažino kartais matantis įširdusius tėvus ir suprantąs, kad grįžusio iš ligoninės vaiko laukia toli gražu ne maloniausias pokalbis.

 

„Tada prašau suaugusiųjų porą dienų atvėsti, nusiraminti ir tik tada pradėti kalbėtis su atžala. Riksmas ir fizinės bausmės – ne išeitis. Svarbiausia tėvams su vaikais kalbėtis apie svaiginimosi pasekmes“, – įsitikinęs L. Mikelis.

 

Projektas finansuojamas valstybinio sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.

Komentarai