Imuniteto kovos su virusais: būdai, kaip padėti nepralaimėti

Partnerio turinys
Šis turinys inicijuotas projekto partnerio
Imuniteto kovos su virusais: būdai, kaip padėti nepralaimėti
@ Shutterstock

Nors apie imuninę sistemą COVID-19 pandemijos laikotarpiu kalbama ypač dažnai, mažai kas žino, kad imunitetas – kur kas daugiau nei organizmo apsauga nuo virusų. Gydytojai ir vaistininkai pabrėžia, kad imunitetas sergėja ne tik nuo įvairiausių lėtinių, bet ir onkologinių ligų. Kaip šis mechanizmas veikia, kokie yra efektyvūs šiuolaikiniai imuniteto stiprinimo būdai, žiniomis dalinosi biomedicinos mokslų daktarė, šeimos gydytoja Lolita Rapolienė ir LSMU Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros profesorė Nijolė Savickienė. 

 

Imuniteto kova – kompleksiškas procesas 

 

Imuniniam atsakui svarbu tiek įgimtas, tiek įgytas imunitetas. Įgimtasis apsaugo mūsų organizmą nuo išorės kenkėjų naudodamas gynybinę funkciją atliekančią odą, seiles, gleives, ašaras. O įgyta imuninė sistema formuojasi tik susidūrus su infekcijos sukėlėjais – pamažu įgyjame imuninę atmintį. 

 

Kuomet sukėlėjas patenka į organizmą, jis pirmiausia susiduria su gynybinėmis ląstelėmis, kurios sukėlėją atpažįsta, praryja ar išskiria medžiagas, „sukviečiančias“ kovai kitas imuniniame atsake dalyvaujančias ląsteles, pavyzdžiui, ląsteles žudikes, neutrofilus, limfocitus. Kartu jos stengiasi sudoroti svetimkūnį, kurį vėliau pašalina iš organizmo. Jei imunitetas funkcionuoja tinkamai, įvykus šiam procesui, organizmas pradeda gyti. 

 

Lygindama organizme vykstančią imuniteto kovą su karo lauku, gydytoja L. Rapolienė pabrėžė, kad, deja, neretai mes laimime tik vieną mūšį, o kova organizme vis dar išlieka: tokiu atveju prasideda lėtinis uždegiminis procesas, vystosi lėtinės neinfekcinės ligos, tokios kaip koronarinė širdies liga, cukrinis diabetas, podagra. 

 

Japoninės plačialapės rūgties nauda 

 

Imunitetą stiprinantį potencialą turi daugybė medžiagų ir vaistinių augalų. Pavyzdžiui, vitaminai D, C, A, E, selenas, kurkuminas, ežiuolė, propolis, saldymedis, medicininiai grybai ir daugybė kitų. Viena ypatingesnių biologiškai aktyvių medžiagų yra resveratrolis, randamas daugiau nei 70 augalų rūšių, o ypač daug jo kaupia japoninė plačialapė rūgtis (arba kitaip – japoninis pelėvirkštis). 

 

„Su šia medžiaga atlikta daug tyrimų. Nustatytas ir įrodytas priešuždegiminis, antimikrobinis, imunitetą moduliuojantis jos poveikis. Patikimumą rodo ir tai, kad Europos maisto saugos tarnyba pripažino, jog resveratrolis turi stiprias antioksidacines savybes, kurias galime panaudoti tiek imunitetui, tiek ląstelių apsaugai nuo senėjimo,“ – kalbėjo gydytoja. 

 

Unikalus apsauginis mechanizmas 

 

LSMU Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros profesorė Nijolė Savickienė paaiškino, kad resveratrolis yra biologiškai aktyvi molekulė, kurią gamina tokie augalai kaip spanguolės, bruknės, meškauogės, vynuogės ir jau minėta japoninė plačialapė rūgtis. Jeigu augalą atakuoja infekcijos sukėlėjai ar veikia kiti neigiami aplinkos faktoriai, pavyzdžiui, grybelinė infekcija ar padidinta ultravioletinė spinduliuotė, augalas išskiria resveratrolį, tarsi gynybinę medžiagą. Žinoma, kad būtent japoninė plačialapė rūgtis naudojama kaip turtingas resveratrolio šaltinis. 

 

Potencialus kovoje su koronavirusu 

 

Profesorė Nijolė Savickienė prisiminė, kad japoninėje plačialapėje rūgtyje randamas resveratrolis buvo tirtas kovoje su koronaviruso šeimos virusais. Pasak specialistės, dar prieš keletą metų, mokslininkams atlikus tyrimus su ląstelėmis, pastebėta, kad resveratrolis geba paveikti vieną iš koronaviruso šeimos atstovų – Artimųjų Rytų koronavirusą MERS-CoV. Taip vadinamas virusas, kuris 2012 metais sukėlė pandemiją Artimuosiuose Rytuose ir turėjo neįtikėtinai didelį mirtingumą. 

 

Nuramina imunitetą 

 

Pasak profesorės Nijolės Savickienės, resveratrolis geba moduliuoti, balansuoti imuninę sistemą: „imunitetas turi būti budrus, apsaugoti nuo infekcijų, bet jokiu būdu netapti įsiutusiu žvėrimi, ardančiu audinius. Kaip matematikoje sakome, modulis – pusiausvyra,“ – paaiškino gydytoja. „Žmogus, mokslas, perpratę šią tiesą, suvokė, kad jeigu resveratrolis geba apsaugoti augalus, gal ir mes galime pritaikyti jį savo sveikatai, kaip saugiklį nuo ligų?“ – džiaugėsi profesorė. 

 

Apsaugo nuo laisvųjų radikalų 

 

Sutrikus pusiausvyrai tarp natūraliai organizme esančių antioksidantų ir laisvųjų radikalų, nebelieka organizmo apsaugos, pradeda kibti įvairios ligos. Todėl labai svarbu papildyti organizmą antioksidantų atsargomis. Vaistininkė J. Juodsnukytė aiškina, kad „antioksidantų vartojimas svarbus esant imuniteto nusilpimo požymiams: pavyzdžiui, nuolat kartojantis herpes virusui, dažnai sergant (4-5 kartus per metus), vartojant antibiotikus. Perkamiausi antioksidantai yra vitaminas C, kofermentas Q10, nors resveratrolis yra net 20 kartų stipresnis už vitaminą C“. Šis, dar mažai kam žinomas, stiprus antioksidacinis resveratrolio potencialas gali būti naudingas apsaugant ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. „Resveratrolis yra skirtingų formų. Efektyvi resveratrolio forma yra trans resveratrolis. Taigi, rinkdamiesi papildus su resveratroliu, siūlyčiau atkreipti dėmesį, į tai, kas parašyta ant pakuotės,“ – patarė vaistininkė. Be to, visada vertėtų atminti, kad maisto papildai nėra maisto pakaitalai ir labai svarbi subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas. 

 

Dar daugiau sveikatos temų ir naujienų, kurių, garantuojame, nežinojote, visada rasite TV3 laidoje „Sveikata.lt” sekmadieniais 9 val. ryte. 

Komentarai