Kaip bendrauti su vaiku gydymo įstaigoje?



Nė nemanyk, kad vaiko baimę įveiksi prievarta!

Kai kurie tėveliai įsivaizduoja, kad vaiką, kuris daužosi ir šaukia, galima užpulti ir „nukenksminti“ drauge su visa šeima; kad sugriebus už žandikaulio galima per jėgą priversti išgerti mikstūrą; kad panaudojus smurtą galima pasiekti teigiamų vaiko gydymo rezultatų. Tikėtina, kad tikrai pasiseks, bet ne daugiau kaip vieną kartą. Atmink, kad tai – prievarta, o ji pasveikti ir įveikti baimės tikrai nepadeda.

Pasistenk, kad vaikas susikurtų pozityvų gydytojo paveikslą

Nereikia gąsdinti: „Jeigu neklausysi, gydytojas tau įdurs su adata/suleis vaistų“. Būtent tai ir formuoja vaiko baimę. Gydytojas padeda, o kad tai būtų aiškiau, gali pasekti pasaką apie daktarą Aiskaudą (paprastai po jos mažyliai palankiau žiūri į gydytojus, labiau juos gerbia). Paieškok knygučių ir filmukų apie tai, kaip gydytojas rūpestingai padeda savo mažiesiems pacientams. Gali netgi nupirkti vaikišką gydytojo rinkinuką, arba surinkti tokį pati: jame tegul bus keli švirkštai be adatų, pipetė, vata, bintas, įvairūs tušti buteliukai ir kitos panašios priemonės.

Paaiškink vaikui, kodėl reikia gerti vaistus, atlikti procedūras, eiti pas gydytoją apžiūrai

Mažyliai negali suprasti, kodėl jie turi gydytis. Paprastai tėveliai sako, kad „taip reikia“, arba kad vaikai būtų „sveiki kaip ridikėliai“. Tokie variantai netinka. Paaiškink, kam ir kodėl reikia atsikratyti kamuojančios ligos. Gali pasekti pasaką apie susirgusį kiškutį (drambliuką, kačiuką, meškutį ir pan.), kuriam pasveikti padėjo būtent ta procedūra, kurią ir reikia atlikti tavo vaikučiui. Kuo įdomesnė ir smagesnė ji bus, tuo geriau!

3 psl. »

Komentarai (2)

Vytautas 2012-02-17 17:17
Kadangi pas daktarus vaiką vesti tenka man o ne žmonai, su sūnumi mes vyriškai ir pasikalbame. Aš iškart pasakau, kad gali paskaudėti, bet sūnus didvyriškai viską atlaiko. Matyt visas į tėtį :)
Dita 2012-02-17 17:16
Man regis svarbiausia vaikui įteigti, kad jis jau suaugęs, todėl turi pas gydytoją būti ramus. Kai pasakai vaikui kad jis jau didelis, iš karto visos ašaros ir baimės dingsta. Vaikai juk labai nori įrodyti, kad jie tikrai dideli