Individualios priemonės:

Pokalbiai su skriaudėjais ir skriaudžiamaisiais.

Su skriaudėju. Pokalbio tikslas – kaltininkas privalo suprasti, kad klasėje, mokykloje patyčios nepriimtinos ir suaugusieji pasirūpins, kad jos baigtųsi.

Su skriaudžiamuoju. Suaugęs turi pasistengti užtikrinti skriaudžiamajam veiksmingą, nuolatinę apsaugą nuo puldinėjimo. Ši problema negali būti sprendžiama „prabėgomis“, nes taip tik bus pabloginta esama situacija.

Pokalbiai, diskusijos su tėvais (skriaudėjų ir skriaudžiamųjų). Mokytojui derėtų sukviesti tėvus į susirinkimus, siekiant nuodugniai išsiaiškinti esamą padėtį ir susitarti dėl problemos sprendimo būdų. Pradžioje susirinkimai (dažnai dėl priešiškumo ir skirtingų sunkumų) turi vykti tiek su skriaudžiamojo, tiek su skriaudiko tėvais atskirai. Diskusijoms vadovauti galėtų kompetentingi vadovai.

Mokytojo kūrybiškumo panaudojimas. Galima rasti tinkamesnių reagavimo būdų į patyčias. Pvz.: skriaudžiamasis su populiariu mokiniu gali kartu atlikti kokią užduotį. Tačiau užduotis turi būti parinkta tinkama, kad mokinys neatsidurtų situacijoje, kurioje nemoka elgtis.

Klasės ar mokyklos pakeitimas. Tai kraštutinė priemonė ir toks sprendimas tinkamas gali būti tik tuo atveju, jei nepaisant pakartotinių pastangų, situacija negerėja (į kitą mokyklą perkeliamas kaltininkas, o ne skriaudžiamasis, t. y. auka).

Ką privalo daryti, kokių prevencinių veiksmų imtis kaltininko (skriaudiko) tėvai, kovojant su patyčiomis?

Pasakyti vaikui, kad į patyčias žiūri rimtai. Tėvų ir mokyklos nuoseklus reagavimas leidžia tikėtis, kad vaikas pakeis savo netinkamą elgesį. Tėvai turi negailėti pagyrų už taisyklių laikymąsi ir bausti, jei taisyklių nesilaikoma. Svarbu pasidomėti, ką jų vaikai veikia laisvalaikiu su draugais. Susiklostęs tarpusavio pasitikėjimas padeda vaikams į tėvus įsiklausyti, o tėvai lemia geresnį vaiko elgesį.