Nuovargis ir energijos trūkumas: kas tai lemia ir ką daryti?

Nuovargis – tai fizinės, psichinės arba emocinės energijos išsekimo būsena, dažnai pasireiškianti po ilgo ir intensyvaus darbo, patyrus stresą, dėl nemigos ar ligos. Tai natūrali organizmo reakcija į ilgalaikį krūvį.

Nuovargis gali būti fizinis, protinis, emocinis, taip pat ir visų jų derinys. Jis gali kamuoti bet kokio amžiaus žmones. Daugelis yra patyrę intensyvaus nuovargio epizodų, tačiau svarbu turėti omenyje, kad tai yra simptomas, o ne būklė.

Nuolatinis nuovargis skiriasi nuo to, kurį patiriame po sunkios dienos ar intensyvaus fizinio krūvio. Pastarasis įveikiamas paprastai: nusnūdus ar kelias naktis iš eilės gerai išsimiegojus. Tačiau jeigu gerai pailsite, sveikai maitinatės ir reguliariai sportuojate, bet jums stinga motyvacijos, sunku susikaupi ir atlikti kasdienes veiklas, reikėtų atlikti tyrimus ir pasiaiškinti, kas galėjo nulemti ilgalaikį nuovargį ir energijos trūkumą.

Jei nuovargis daro neigiamą įtaką jūsų gyvenimui arba kelia nerimą, labai svarbu šią problemą aptarti su šeimos gydytoju.

Nuovargio simptomai

Nuovargio simptomai gali būti fiziniai, protiniai ar emociniai, t. y.:

• Mieguistumas;
• Energijos trūkumas;
• Galvos skausmas, svaigimas;
• Raumenų skausmas, silpnumas;
• Sulėtėję refleksai, reakcijos;
• Sutrikęs sprendimų priėmimas, situacijos vertinimas;
• Nuotaikų svyravimai;
• Sutrikusi rankų ir akių koordinacija;
• Apetito praradimas;
• Nusilpęs imunitetas;
• Neryškus matymas;
• Šlubuojanti trumpalaikė atmintis;
• Prasta dėmesio koncentracija;
• Sumažėjusi motyvacija ir kt.

Nuovargio ir nuolatinio energijos trūkumo priežastys

Nuovargį gali sukelti daugybė priežasčių:

• Medicininės priežastys. Nuolat išsekę galite jaustis dėl esamų sveikatos problemų ar ligų, pavyzdžiui, jei sergate širdies ir kraujotakos sistemos ligomis, diabetu, išsivystė infekcija, sutriko skydliaukės veikla ir kt. Dažnai sudėtinga nustatyti tikslią nuovargio priežastį, nes jis gali būti daugelio ligų, pavyzdžiui, anemijos, išsėtinės sklerozės ar net vėžio simptomas.
• Nesveikas gyvenimo būdas. Nuovargis bei energijos trūkumas gali pasireikšti nesaikingai vartojant alkoholį, narkotines medžiagas, reguliariai nejudant. Alkoholis pasižymi slopinamuoju poveikiu bei sutrikdo normalų miego režimą. Cigaretės ir kofeinas stimuliuoja nervų sistemą bei gali sukelti nemigą. Nuovargį gali nulemti ir netinkama mityba: su maistu gaunant per mažai kalorijų, angliavandenių ar kitų maisto medžiagų organizmas negali tinkamai funkcionuoti. O, pavyzdžiui, saldumynai, gėrimai su kofeinu arba dideliu kiekiu cukraus suteikia tik trumpalaikį energijos pliūpsnį, tačiau laikui bėgant tik dar labiau didina nuovargį.
• Miego sutrikimai. Dažnos problemos – miego trūkumas, perteklius arba prasta kokybė – taip pat gali nulemti ilgalaikį nuovargį. Miegas gali sutrikti dėl daugybės priežasčių, pavyzdžiui, turint mažų vaikų, kurie dažnai prabunda naktį, dėl partnerio knarkimo, dėl nepalankios miego aplinkos (tvarkaus ar per vėsaus miegamojo) ir kt.
• Su darbu, karjera susijusios priežastys. Nuovargį gali sukelti pamaininis darbas ar didelis krūvis, ilgos darbo valandos, sunkus fizinis darbas, darbe patiriamas stresas, įtempta darbo aplinka (intensyvus triukšmas, ekstremali temperatūra), didelė atsakomybė ir t. t. Taip pat nuovargį gali sukelti ir perdegimas – ilgalaikio streso, nuolatinės įtampos ir per didelio krūvio sukeltas fizinis, emocinis ir protinis išsekimas. Ilgalaikis nuovargis yra vienas esminių perdegimo komponentų.
• Psichologinės priežastys. Nuovargis ir energijos trūkumas yra dažni psichikos sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, depresijos, nerimo ir kt. simptomai. Greta nuovargio gali pasireikšti ir kiti simptomai, pavyzdžiui, motyvacijos stoka, dirglumas ar nerimas.
• Kitos priežastys. Nuovargį gali nulemti ir daugelis kitų nepaminėtų priežasčių.

Ilgalaikio nuovargio diagnozavimas

Ilgalaikio nuovargio diagnozavimas dažniausiai susideda iš kelių pagrindinių etapų. Tai:

• Ligos istorijos analizė. Pirmiausia šeimos gydytojas turėtų patyrinėti ligos istoriją ir pabandyti nustatyti, galbūt, pavyzdžiui, nuovargį galėjo sukelti vartojami vaistai, neseniai atliktos operacijos, svorio kirtimas ar augimas ir pan. 
• Paciento apžiūra, situacijos įvertinimas. Šeimos gydytojas gali patikrinti, ar nepasireiškė tam tikrų ligų simptomų. Labai svarbu, kad specialistas atkreiptų dėmesį į mitybą, gyvenimo būdą, reikšmingus gyvenimo įvykius (pavyzdžiui, darbo netekimas, skyrybos ir pan.).
• Medicininiai tyrimai. Taip pat gydytojas gali skirti tyrimus, padėsiančius išsiaiškinti, galbūt nuovargį sukėlė tam tikros dar nediagnozuotos sveikatos problemos (pavyzdžiui, anemija ar skydliaukės disfunkcija).

Kaip kovoti su nuovargiu ir energijos trūkumu?

Jei siekiate įveikti nuovargį, gali užtekti ir tiesiog pakoreguoti gyvenimo būdą, tačiau gali prireikti ir medicininių intervencijų. Svarbu paminėti, kad daugeliui žmonių nuovargis laikui bėgant praeina savaime arba neženkliai pakoregavus gyvenimo būdą.

Dažniausios priemonės kovojant su nuovargiu ir energijos stygiumi yra šios:

• Fizinio krūvio subalansavimas: reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti nuovargį ir pagerinti miegą. Jei kurį laiką visiškai nesportavote, mankštintis turėtumėte pradėti palaipsniui. Reikėtų judėti produktyviausiu paros metu.
• Joga ir sąmoningumo praktikos. Sąmoningumo (angl. mindfulness) praktikos gali padėti sumažinti nuovargį ir su juo susijusias emocines organizmo reakcijas. Sąmoningumo pratimai (joga, taiči ar čigongas gali padėti sumažinti nuovargį, kurį nulėmė lėtinio nuovargio arba pokovidinis sindromas.
• Žalingų įpročių atsikratymas;
• Mitybos pokyčiai;
• Psichologinė pagalba (lankymasis pas psichologą ar psichiatrą);
• Vaistų vartojimas (kraštutiniu atveju, kai kitos priemonės neveiksmingos).
• Miego įpročių koregavimas:
  • Kasdien, net ir laisvadieniais, stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu;
  • Nureguliuokite optimalią temperatūrą miegamajame, jame taip pat turėtų būti tamsu ir tylu;
  • Valandą prieš miegą venkite ekranų: televizoriaus, kompiuterio ar telefono skleidžiama melsva šviesa stimuliuoja smegenis ir neigiama paveikia miego kokybę;
  • Prieš miegą stenkitės nevalgyti;
  • Artėjant miego laikui, sulėtinkite tempą ir atsipalaiduokite. Įtampos ir nerimo atsikratyti padės maudynės vonioje ir raminančios muzikos klausymasis.