Vaikai, kuriems yra sunkiau susikaupti, skaityti, rašyti, ar turintys kitų mokymosi sunkumų – mūsų visuomenėje dažnai laikyti nepaklusniais ar tingiais – tapdavo tikru galvos skausmu tėvams, kurie bandydavo jiems padėti. Bet kaip gali padėti vaikui, nežinant to neklausymo ar nesusikaupimo priežasties?

Dabartinėje visuomenėje ieškome būdų ir, kas svarbiausia, priežaščių - kodėl vaikas turi tam tikrų mokymosi sunkumų. Vaikams vis dažniau yra nustatomi tokie sutrikimai kaip aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD), disleksija ar diskalkuliacija. Atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, disleksijos sutrikimą turinčių asmenų intelektas dažnai yra didenis, nei vidutinis, ieškome būdų ne kaip sudrausminti nepaklusniuosius, o kaip pagelbėti ypatingiems vaikams.

Šiandien norime papasakoti, kaip Vaiko raidos klinikoje taikoma audio neurosensorinė stimuliacija – Mamos balso terapija - padeda vaikams, turintiems disleksiją. Ir ar tikrai padeda?

Smegenų aktyvatorius

Pagrindinis Mamos balso terapijos principas - stimuliuoti smegenis mamos balsu. Smegenys stimuliuojamos žemo ir aukšto garso dažnių kaita, kurių stiprumas yra nuolat mažinamas arba stiprinamas, neleidžiant smegenims atsipalaiduoti. Per ausį perduodami impulsai keliauja į smegenis ir suaktyvina jų veiklą. Vaikas lyg grąžinamas į mamos įsčias, kur pradėjo formuotis neuronų jungtys, taip vaiko smegenys stimuliuojamos atkurti prarastas ar nesusidarusias jungtis pačioje pradžioje. Ši terapija skirta visiems ir gali būti taikoma kūdikiams nuo dviejų mėnesių amžiaus.

Neurosensorinės stimuliacijos taikymas turi žymų poveikį įvairaus pobūdžio sutrikimų gydymui: klausos sutrikimai, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas, genetiniai sutrikimai, autizmo spektro sutrikimai, vestibuliariniai sutrikimai, mokymosi / elgesio / koncentracijos / komunikacijos / integracijos problemos. Kuo ji gali padėti vaikams, turintiems disleksiją?

Neurosensorinė stimuliacija ir disleksija

Mould (Brickwall House, East Sussex, England) atliko du tyrimus kuriuose dalyvavo stiprią disleksiją turintys berniukai (Mould, 1985). Vidutiniškai, vaikų skaitymo lygis buvo 4-5 metais žemesnis nei vaikų chronologiškas amžius. Rašybos lygis buvo dar žemesnis. Berniukai mokėsi ir gyveno pensionato mokykloje, Anglijoje, todėl dvejus metus trukusio tyrimo metu namų aplinka vaikams darė mažesnę įtaką. Pirmieji tyrimai prasidėjo 1982 mokslo metais. Juose dalyvavo 23 berniukai (10-15 m. amžiaus). Dvylika šių berniukų buvo atleisti nuo pamokų kad sudalyvautų 100 valandų neurosensorinėje stimuliacijoje, paskirstytoje į šešių mėnesių laikotarpį. Kitiems vienuolikai berniukų neurosensorinė stimuliacija nebuvo taikyta.

Antrieji tyrimai vyko 1983 mokslo metais ir juose dalyvavo 24 vaikai. Pusė šių vaikų (12) dalyvavo 100 valandų neurosensorinėje stimuliacijoje. Kita pusė vaikų terapijoje nedalyvavo. Šiame tyrime, tyrimo dalyviai buvo egzaminuojami pasitelkiant papildomus kriterijus.