Trusovė atkreipia dėmesį, kad riebalų poreikis kiekvienam žmogui yra skirtingas, atsižvelgiant į kūno masę, ūgį, amžių, fizinį aktyvumą, sveikatos būklę ir t.t.
Didysis priešas – transriebalai
Transriebalai yra tam tikra nesočiųjų riebalų rūgščių rūšis. Jų būna pramoninių ir natūralios kilmės. Natūralių transriebalų yra karvių, avių ir ožkų riebaluose – jų mėsoje ir pieno produktuose.
Pramoniniai transriebalai susidaro cheminiu būdu, kai hidrinimo proceso metu augalinis aliejus paverčiamas pusiau kietais riebalais, o šie vėliau kaip margarinai ar kepimo riebalai naudojami komerciniam maisto ruošimui viešajame maitinime ir maisto gamybos pramonėje – įvairiems kepiniams, konditerijos gaminiams, gruzdintiems maisto produktams ir t.t.
Lietuvoje nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įsigalios transriebalų kiekį maiste ribojantis įsakymas, pagal kurį didžiausias leistinas riebalų rūgščių transizomerų (RRT) kiekis maisto produktuose turės būti ne didesnis kaip 2 g/100 g bendro riebalų kiekio.
Kaip išvengti?
Pagal PSO rekomendacijas, transriebalai turi sudaryti ne daugiau nei 1 proc. su maistu gaunamos energijos. Taigi, jei per dieną su maistu gaunama energija sudaro 2000 kcal, patariama suvartoti ne daugiau nei 2 g transriebalų.
Kaip sumažinti suvartojamą transriebalų kiekį?
Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..
Kitas faktas
Komentarai