Trusovė atkreipia dėmesį, kad riebalų poreikis kiekvienam žmogui yra skirtingas, atsižvelgiant į kūno masę, ūgį, amžių, fizinį aktyvumą, sveikatos būklę ir t.t.
 
Didysis priešas – transriebalai
 
Transriebalai yra tam tikra nesočiųjų riebalų rūgščių rūšis. Jų būna pramoninių ir natūralios kilmės. Natūralių transriebalų yra karvių, avių ir ožkų riebaluose – jų mėsoje ir pieno produktuose.
 
Pramoniniai transriebalai susidaro cheminiu būdu, kai hidrinimo proceso metu augalinis aliejus paverčiamas pusiau kietais riebalais, o šie vėliau kaip margarinai ar kepimo riebalai naudojami komerciniam maisto ruošimui viešajame maitinime ir maisto gamybos pramonėje – įvairiems kepiniams, konditerijos gaminiams, gruzdintiems maisto produktams ir t.t.
 
Lietuvoje nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įsigalios transriebalų kiekį maiste ribojantis įsakymas, pagal kurį didžiausias leistinas riebalų rūgščių transizomerų (RRT) kiekis maisto produktuose turės būti ne didesnis kaip 2 g/100 g bendro riebalų kiekio.
 
Kaip išvengti?
 
Pagal PSO rekomendacijas, transriebalai turi sudaryti ne daugiau nei 1 proc. su maistu gaunamos energijos. Taigi, jei per dieną su maistu gaunama energija sudaro 2000 kcal, patariama suvartoti ne daugiau nei 2 g transriebalų.
 
Kaip sumažinti suvartojamą transriebalų kiekį?
 

• Rinktis „geruosius“ riebalus (mononesočiuosius riebalus ir polinesočiuosius riebalus, kurių yra aliejuje, riešutuose, alyvuogėse, avokaduose, žuvyse ir jūros gėrybėse).
• Vengti gruzdinto maisto.
• Valgyti mažiau greito maisto.
• Skaityti maisto etiketėse nurodytą informaciją apie produktų sudėtį ir atkreipti dėmesį, ar sudėtyje yra iš dalies hidrintų aliejų, riebalų arba rinktis specialiais ženklais „Rinkis sveikiau“, „Rakto skylutė“ pažymėtus produktus.