Kaip tampama priklausomu nuo azartinių lošimų?

Priklausomybę azartiniams lošimams lemia daugelis faktorių. Vienas svarbiausių – sutrikęs savęs vertinimas (būdingas narcisizmas). Iš vaikystės ateinantis nepilnavertiškumo kompleksas dažnai kompensuojamas fantazijomis apie savęs didingumą ir visagališkumą. Šiuo atveju jei pavyksta išlošti, tai patvirtina vidinės savivertės ir svarbos, o kartu ir išskirtinumo pojūčius ir pastumia dar giliau į susikurtą savęs suvokimo fantazijų pasaulį.

Polinkiui į patologinį azartą įtakos gali turėti sutrikę priklausomybės kamuojamo žmogaus ir jo artimųjų tarpasmeniniai santykiai. Manoma, kad motinos jautrumo stoka ankstyvais vaikystės metais bei blogi santykiai su tėvu gali lemti apskritai įvairių priklausomybių atsiradimą.

Įtakos turi ir sutrikęs gebėjimas valdyti savo jausmus. Vidinė įtampa ir nerimas susidūrus su gyvenimo sunkumais taip pat gali būti postūmiu beatodairiškai lošti.

Tapęs priklausomu nuo azartinių lošimų žmogus vis sunkiau sugeba valdyti savo impulsus. Kaip žmogui priklausomam nuo alkoholio sunku atsilaikyti norui išgerti, taip ir lošėjui sunku atsispirti potraukiui lošti.

Patologiniam azartui taip pat būdingi ir fiziologiniai pokyčiai galvos smegenyse. Lošiant savęs apdovanojimo sistema (galvos smegenyse esanti nervų ląstelių struktūra įtakojanti žmogaus elgesį) yra pastoviai perdirginama, o tai sukelia reguliacinių procesų smegenyse sutrikimą. Visa tai skatina rizikuoti ir didinti pinigų sumas lošiant. Pavyzdžiui, vienas iš labiausiai jaudinančių momentų žaidime tampa kortų atvertimas.

Ką byloja statistika apie priklausomybę nuo azartinių lošimų?