Aknė

1. Riebalinių liaukų hiperaktyvumas. Dėl hormoninių pokyčių padidėja riebalų (sebumo) gamyba.


2. Folikulų užsikimšimas. Riebalai, negyvos odos ląstelės ir kitos medžiagos užkemša plauko folikulą, susidaro komedonai (inkštirai).


3. Bakterijų dauginimasis. Užsikimšusiuose folikuluose dauginasi bakterijos, ypač Propionibacterium acnes, sukeliančios uždegimą.


4. Uždegiminis procesas. Imuninė sistema reaguoja į bakterijas, vystosi odos uždegimas, kuris pasireiškia raudonomis papulėmis, pūslelėmis ar cistomis.


5. Randėjimas ir odos pažeidimai. Uždegimo ir audinių pažeidimo rezultatas gali būti randai, kurie lieka po ligos išgijimo.

Aknė atsiranda dėl kelių tarpusavyje susijusių veiksnių, kurie sutrikdo normalų odos ir riebalinių liaukų funkcionavimą.

Pagrindinės priežastys:

• Hormoniniai pokyčiai. Paauglystėje ir kitais hormoniniais svyravimais (pvz., menstruacijų metu) padidėja androgenų kiekis, kuris skatina riebalinių liaukų aktyvumą.


• Riebalinių liaukų hiperaktyvumas. Dėl hormonų poveikio gaminama daugiau sebumo, kuris gali užkimšti odos poras.


• Folikulų užsikimšimas. Sebumo ir negyvų odos ląstelių sankaupos užkemša plauko folikulus, sudarydamos inkštirus.


• Bakterijų dauginimasis. Užsikimšusiuose folikuluose dauginasi Propionibacterium acnes bakterijos, kurios sukelia uždegimą.


• Imuninės sistemos reakcija. Organizmas reaguoja į bakterijų augimą uždegimu, kuris sukelia odos paraudimą, patinimą ir spuogų atsiradimą.


• Genetiniai veiksniai. Paveldimas polinkis gali lemti didesnę aknės riziką.


• Aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai. Stresas, netinkama mityba, kai kurie vaistai ir kosmetikos priemonės gali prisidėti prie aknės paūmėjimo.

Šie veiksniai dažnai veikia kartu, sukeldami aknės išsivystymą ir jos simptomus.

• Inkštirai (balti ir juodi spuogeliai)


• Raudonos papulės ir pustulės (uždegiminiai spuogai)


• Cistos ar mazgeliai po oda, kurie gali būti skausmingi


• Odos paraudimas ir patinimas aplink spuogus


• Randai ir pigmentacijos pakitimai po uždegiminių pažeidimų


• Dažniausiai pažeidžiamos veido, krūtinės, nugaros ir pečių sritys

Įtariant aknę, dažniausiai pakanka klinikinės apžiūros, tačiau kai kuriais atvejais gali būti reikalingi papildomi tyrimai:

1. Klinikinė apžiūra. Dermatologas įvertina odos būklę, spuogų tipą, išplitimą ir sunkumą.


2. Hormoniniai tyrimai. Skiriami, jei įtariama hormoninė disbalanso priežastis (pvz., policistinių kiaušidžių sindromas), atliekami kraujo tyrimai, tiriant androgenų, estrogenų ir kitų hormonų lygius.


3. Bakterijų kultūra. Retai atliekama pūlių ar odos mėginio analizė, jei įtariama antrinė infekcija arba gydymas yra sudėtingas.


4. Alergijos testai. Jei įtariama reakcija į kosmetikos priemones ar vaistus.

Dažniausiai aknės diagnozė remiasi klinikiniu vaizdu, o papildomi tyrimai atliekami tik specifiniais atvejais.

Aknės gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, paciento amžiaus ir individualių poreikių, tačiau apima kelias pagrindines priemones.

1. Vietinis gydymas. Naudojami kremai, geliai ar losjonai su veikliosiomis medžiagomis, tokiomis kaip benzoilo peroksidas, retinoidai, antibiotikai ar salicilo rūgštis, kurie mažina uždegimą, naikina bakterijas ir skatina odos atsinaujinimą.


2. Sisteminis gydymas. Sunkiems atvejams skiriami geriamieji antibiotikai, hormoniniai preparatai (pvz., kontraceptinės tabletės moterims) arba izotretinoinas – stiprus vaistas, mažinantis riebalinių liaukų aktyvumą ir uždegimą.


3. Odontologinė priežiūra. Kartais svarbu reguliuoti sąkandį ar kitas veido struktūras, kurios gali daryti įtaką odos būklei.


4. Gyvenimo būdo pokyčiai. Sveika mityba, streso valdymas, tinkama odos priežiūra ir vengimas odos dirgiklių gali padėti sumažinti aknės paūmėjimus.


5. Procedūriniai metodai. Dermatologinės procedūros, tokios kaip cheminis pilingas, lazerinė terapija ar šviesos terapija, gali būti taikomos papildomai sunkesniais atvejais.

Gydymas dažnai yra ilgalaikis ir reikalauja kantrybės bei nuoseklumo, kad būtų pasiekti geri rezultatai.

Aknė gali sukelti įvairias komplikacijas, kurios gali turėti ilgalaikį poveikį odos išvaizdai ir paciento psichologinei būklei.

Viena dažniausių komplikacijų yra randai – odos pažeidimų vietose susiformavusios nuolatinės žymės, kurios gali būti gilios ir estetiškai nemalonios.

Kita komplikacija yra hiperpigmentacija, kai po uždegimo odoje lieka tamsios dėmės ar spalvos pakitimai.

Sunkūs uždegiminiai procesai gali sukelti cistų ir mazgelių formavimąsi, kurie yra skausmingi ir sunkiai gydomi.

Aknė gali paveikti psichologinę sveikatą, sukeldama žemą savivertę, depresiją ar socialinę izoliaciją.

Jei gydymas nėra tinkamas arba vėluojamas, komplikacijos gali tapti sunkiai išgydomos ir ilgalaikės.

Aknės išvengimas daugiausia susijęs su tinkama odos priežiūra ir gyvenimo būdo įpročių valdymu.

Svarbu reguliariai valyti odą, vengti riebios ir komedogeninės kosmetikos, kuri gali užkimšti poras.

Laikyti subalansuotą mitybą, riboti riebaus, perdirbto maisto ir saldumynų vartojimą.

Vengti odos dirginimo, pvz., per dažnos šveitimo ar stiprių cheminių priemonių naudojimo.

Valdyti stresą, nes jis gali skatinti hormoninius pokyčius ir aknės paūmėjimą.

Nereikėtų spaudyti ar lieti spuogų, kadangi tai skatina uždegimą ir randėjimą.

Esant hormoniniams sutrikimams ar kitoms aknės priežastims, laiku kreiptis į dermatologą.

Šios priemonės padeda sumažinti aknės atsiradimo riziką ir palaikyti sveiką odos būklę.