Angina

1. Patogenų patekimas į organizmą – virusai ar bakterijos patenka į burnos ir nosiaryklės sritį per orą, maistą ar kontaktuojant su užsikrėtusiu asmeniu.


2. Tonzilių apsauginė reakcija – gomurio tonzilės, kaip imuninės sistemos dalis, sulaiko patogenus ir pradeda kovoti su infekcija.


3. Uždegiminio proceso pradžia – imuninės ląstelės aktyviai reaguoja, sukeldamos vietinį uždegimą tonzilėse.


4. Limfinio audinio patinimas – tonzilės padidėja dėl uždegimo ir skysčių kaupimosi audiniuose.


5. Uždegimo progresavimas – gali formuotis pūlingos sankaupos ar gilesni audinių pažeidimai.


6. Imuninės reakcijos pikas – organizmas pasiekia didžiausią kovos su infekcija intensyvumą, po kurio, sėkmingai įveikus patogeną, prasideda sveikimo procesas.

• Virusinės infekcijos – adenovirusai, rinovirusai, gripo virusai, Epstein–Barr virusas ir kiti.


• Bakterinės infekcijos – dažniausiai A grupės β-hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes).


• Silpnesnė imuninė sistema – nusilpusi dėl streso, miego trūkumo, netinkamos mitybos ar lėtinių ligų.


• Kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu – oro lašeliniu būdu, naudojantis tais pačiais indais, higienos priemonėmis.


• Staigūs temperatūros pokyčiai – peršalimas ar staigus atšalimas gali susilpninti vietinę gleivinių apsaugą.


• Užteršta aplinka – oro tarša, dulkės ar cheminiai dirgikliai, galintys pažeisti gleivinę ir sudaryti palankesnes sąlygas infekcijai.

• Stiprus gerklės skausmas – sustiprėjantis ryjant ar kalbant.


• Paraudusios ir padidėjusios tonzilės – dažnai su matomomis pūlingomis apnašomis.


• Karščiavimas – kūno temperatūra gali pakilti iki 38–40 °C.


• Bendras silpnumas ir nuovargis – sumažėjęs darbingumas, energijos stoka.


• Padidėję kaklo limfmazgiai – skausmingi palpuojant.


• Rijimo sunkumai – skausmas ir diskomfortas ryjant maistą ar skysčius.


• Nemalonus burnos kvapas – dėl bakterijų ir pūlingų sankaupų tonzilėse.


• Galvos skausmas ir šaltkrėtis – dažnai lydi intensyvesnį uždegimą.

1. Fizinė apžiūra – gydytojas įvertina tonzilių būklę, gleivinės spalvą, pūlingų apnašų buvimą, limfmazgių padidėjimą.


2. Greitas streptokoko testas – per kelias minutes nustato A grupės β-hemolizinio streptokoko buvimą.


3. Gerklės pasėlis – paimamas mėginys nuo tonzilių ir tiriamas laboratorijoje, kad tiksliai nustatytų bakterijos tipą.


4. Bendras kraujo tyrimas – parodo uždegimo požymius (padidėjusį leukocitų kiekį, CRB).


5. Papildomi tyrimai – atliekami, jei įtariamos komplikacijos (pvz., ultragarsas ar kiti vaizdiniai tyrimai, jei įtariamas pūlinys).

1. Antibiotikai – skiriami, jei patvirtinama, kad anginą sukėlė A grupės β-hemolizinis streptokokas (dažniausiai penicilino grupės vaistai).


2. Skausmą ir temperatūrą mažinantys vaistai – paracetamolis, ibuprofenas padeda sumažinti skausmą, karščiavimą ir uždegimą.


3. Gausus skysčių vartojimas – palaiko organizmo hidrataciją ir padeda gleivinėms greičiau gyti.


4. Poilsis – leidžia organizmui sutelkti jėgas kovai su infekcija.


5. Gargalavimas šiltu druskos tirpalu ar antiseptiniais skysčiais – mažina skausmą ir padeda sumažinti bakterijų kiekį burnoje.


6. Minkštas, ne dirginantis maistas – lengvai ryjamas, kad sumažintų diskomfortą.


7. Simptominis gydymas – pastilės ar purškalai nuo gerklės skausmo, nosies gleivinės drėkinimas.

Angina, ypač bakterinės kilmės ir negydoma arba gydoma netinkamai, gali sukelti įvairias komplikacijas.

Vietinės komplikacijos apima peritonzilinį pūlinį, kai infekcija išplinta į audinius aplink tonzilę, sukeldama stiprų skausmą ir rijimo neįmanomumą, bei vidurinės ausies uždegimą ar sinusitą.

Sisteminės komplikacijos yra pavojingesnės – reumatas (pažeidžiantis širdį, sąnarius ir nervų sistemą) bei ūminis glomerulonefritas (inkstų uždegimas).

Retesniais atvejais gali pasireikšti sepsis, kai infekcija patenka į kraują ir plinta po visą organizmą.

Be to, užsitęsusi ar dažnai pasikartojanti angina gali lemti lėtinį tonzilitą, kuris ilgainiui gali reikalauti chirurginio tonzilių pašalinimo.

Anginos galima išvengti stiprinant imuninę sistemą ir mažinant užsikrėtimo riziką.

Svarbu laikytis rankų higienos – dažnai plauti rankas su muilu, ypač prieš valgį ir po kontakto su sergančiais asmenimis.

Reikėtų vengti artimo kontakto su žmonėmis, turinčiais gerklės skausmo ar peršalimo simptomų, nenaudoti bendrų indų, stalo įrankių ar rankšluosčių.

Kasdienybėje imunitetą stiprina subalansuota mityba, pakankamas miegas ir reguliarus fizinis aktyvumas.

Šaltuoju sezonu verta vengti staigių temperatūros pokyčių ir peršalimo, nes tai silpnina gleivinių apsaugą.

Taip pat svarbu laiku gydyti nosiaryklės ligas (pvz., sinusitą ar lėtinį tonzilitą), kad jos netaptų infekcijos židiniu.