Baltmė

1. Pradinė stadija – tam tikrose odos vietose pradeda formuotis mažos, šviesesnės dėmelės, dažniausiai nepastebimai ir be kitų jutimų.


2. Dėmių plitimas – laikui bėgant šviesios dėmės plečiasi, jungiasi tarpusavyje ir tampa ryškesnės, aiškiau atskirtos nuo sveikos odos.


3. Simetriškas išsidėstymas – daugeliu atvejų pažeidimai pasireiškia simetriškai abiejose kūno pusėse, tačiau gali būti ir pavienių židinių.


4. Galimas plaukų spalvos pokytis – pažeistose vietose esantys plaukai gali tapti visiškai balti.


5. Eigos pobūdžio kaita – kai kuriems žmonėms dėmės ilgą laiką išlieka nepakitusios, o kitiems jos gali plisti greičiau ar lėčiau, priklausomai nuo individualių organizmo savybių.

• Autoimuniniai procesai – imuninė sistema klaidingai atakuoja melanocitus (ląsteles, gaminančias melaniną) ir juos sunaikina.


• Genetinis polinkis – paveldimumas didina riziką susirgti, ypač jei šeimoje jau buvo baltmės atvejų.


• Odos pažeidimai – nudegimai, įpjovimai ar kiti sužalojimai kartais gali paskatinti ligos pradžią (Koebnerio fenomenas).


• Cheminių medžiagų poveikis – tam tikros cheminės medžiagos, dažniausiai susijusios su darbo aplinka, gali pažeisti melanocitus.


• Stresas ir hormonų pokyčiai – nors tiesioginis ryšys nėra iki galo aiškus, šie veiksniai gali paskatinti ligos pradžią ar progresavimą.


• Susijusios ligos – dažniau pasitaiko žmonėms, sergantiems kitomis autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimais ar cukriniu diabetu.

• Baltos arba labai šviesios odos dėmės – aiškiai apribotos, dažniausiai simetriškos, atsirandančios bet kurioje kūno vietoje.


• Pigmento praradimas plaukuose – pažeistose vietose plaukai gali tapti visiškai balti ar pilki.


• Pakitusios gleivinės sritys – kartais pigmentas išnyksta burnos, nosies ar lytinių organų gleivinėse.


• Odos kontrasto sustiprėjimas – dėl aplinkinių sričių įdegio dėmės tampa dar labiau pastebimos.


• Simetriškas pasiskirstymas – daugeliu atvejų dėmės pasireiškia abiejose kūno pusėse vienodose vietose.

1. Dermatologo apžiūra – įvertinamos odos dėmės, jų išsidėstymas, spalva ir plitimo pobūdis.


2. Wood’o lempos tyrimas – ultravioletinėje šviesoje baltmės pažeidimai švyti ryškiai balta ar melsva spalva, todėl jie geriau matomi.


3. Odos biopsija – mikroskopiškai nustatomas melanocitų nebuvimas pažeistoje odoje.


4. Kraujo tyrimai – gali būti atliekami siekiant nustatyti galimas susijusias autoimunines ligas, pvz., skydliaukės funkcijos sutrikimus.


5. Anamnezės surinkimas – vertinama ligos pradžia, plitimo greitis, šeimos istorija ir galimi provokuojantys veiksniai.

1. Vietiniai vaistai – kortikosteroidų ar kalcineurino inhibitorių tepalai gali padėti sulėtinti dėmių plitimą ir skatinti pigmento atsistatymą.


2. Fototerapija – siauro spektro UVB arba PUVA terapija, kuri stimuliuoja melanocitų veiklą ir skatina melanino gamybą.


3. Medikamentinis gydymas – kai kuriais atvejais skiriami sisteminiai vaistai autoimuniniam procesui slopinti.


4. Chirurginės procedūros – odos transplantacija ar melanocitų persodinimas taikomi esant ribotoms, stabilios formos dėmėms.


5. Kosmetinė kamufliaža – specialūs makiažo priemonės ar savaiminio įdegio kremai padeda sumažinti estetinius skirtumus.


6. Psichologinė pagalba – gali būti naudinga dėl ligos poveikio emocinei ir socialinei savijautai.

Baltmė tiesiogiai nekelia pavojaus gyvybei, tačiau gali sukelti kelias reikšmingas komplikacijas.

Dėl padidėjusio odos jautrumo saulės spinduliams pažeistos vietos greičiau nudega, o tai didina odos vėžio riziką.

Liga neretai siejama su kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip skydliaukės sutrikimai ar 1 tipo cukrinis diabetas.

Estetiniai odos pakitimai gali lemti psichologines problemas – sumažėjusį pasitikėjimą savimi, nerimą, depresiją ar socialinę izoliaciją.

Kai kuriais atvejais dėl pigmento praradimo gali pasireikšti akių ar klausos sutrikimai, nors tai pasitaiko retai.

Baltmės visiškai išvengti ne visada įmanoma, nes jos atsiradimą dažnai lemia genetiniai ir autoimuniniai veiksniai, tačiau galima sumažinti riziką ir sulėtinti ligos progresavimą.

Svarbu saugoti odą nuo saulės – naudoti plataus spektro apsauginius kremus, dėvėti dengiančius drabužius ir vengti ilgo buvimo tiesioginėje saulėje.

Reikėtų vengti odos traumų – įpjovimų, nudegimų, įbrėžimų, nes jie gali paskatinti naujų dėmių atsiradimą (Koebnerio fenomenas).

Sveika gyvensena – visavertė mityba, pakankamas poilsis, streso valdymas – gali padėti palaikyti imuninės sistemos pusiausvyrą.

Taip pat verta reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei šeimoje yra buvę autoimuninių ligų atvejų, kad būtų galima laiku pastebėti galimus pokyčius.