Endometriozė

Endometriozė išsivysto tada, kai audinys, panašus į gimdos gleivinę, pradeda augti už gimdos ribų – dažniausiai dubens srityje. Šis audinys kinta cikliškai, kaip ir įprasta gimdos gleivinei, tačiau būdamas netinkamoje vietoje jis negali pasišalinti iš organizmo natūraliai.

Laikui bėgant, tokie pakitę audiniai gali kauptis, tarpusavyje suaugti ar formuoti ataugas. Tai lemia nenormalų audinių pasiskirstymą organizme ir daro įtaką vidinei organizmo aplinkai.

Endometriozės vystymasis yra ilgas procesas, kuris dažnai prasideda nepastebimai, o pokyčiai kaupiasi palaipsniui.

Endometriozės atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau mokslininkai yra iškėlę kelias pagrindines teorijas. Štai dažniausiai aptariami galimi paaiškinimai:

• Atbulinė menstruacija (retrogradinė menstruacija) – kai menstruacijų metu kraujas su gimdos gleivinės ląstelėmis per kiaušintakius patenka į pilvo ertmę, kur ląstelės prisitvirtina ir ima augti.


• Ląstelių metaplazija – kai tam tikros kūno ląstelės, ypač pilvo ertmėje, savaime virsta į gimdos gleivinės tipo audinį.


• Kraujagyslinis ar limfinis išplitimas – kai gimdos gleivinės tipo ląstelės išnešiojamos po organizmą krauju ar limfa ir prisitvirtina kitose vietose.


• Imuninės sistemos sutrikimai – kai organizmo imuninė sistema nesugeba pašalinti į netinkamas vietas patekusių gimdos gleivinės ląstelių.


• Genetinis paveldimumas – kai endometriozė dažniau pasireiškia šeimose, kuriose jau buvo šios ligos atvejų, todėl manoma, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos.

• Skausmingos mėnesinės – stiprus pilvo ar dubens skausmas prieš menstruacijas ir jų metu.


• Lėtinis dubens skausmas – nuolatinis ar dažnai pasikartojantis skausmas apatinėje pilvo dalyje.


• Skausmas lytinių santykių metu – ypač giluminio įsiskverbimo metu.


• Gausesnės arba ilgesnės mėnesinės – kartais ir su kraujavimu tarp ciklų.


• Skausmas šlapinantis ar tuštinantis – dažniausiai pasireiškia per mėnesines.


• Nevaisingumas – sunkumai pastoti gali būti vienas iš pirmųjų ligos požymių.


• Nuovargis, silpnumas – dažnas tarp sergančiųjų, ypač esant lėtiniam skausmui.


• Virškinimo sutrikimai – pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, ypač per ciklą.

Svarbu žinoti, kad simptomai gali būti labai įvairūs – kai kurios moterys juos jaučia stipriai, o kitos gali net neįtarti, kad serga. Diagnozę patvirtina gydytojas, dažnai tik atlikus išsamesnius tyrimus.

Ginekologinis apžiūrėjimas. Atliekamas rankomis apčiuopiant gimdą, kiaušides ir aplinkinius audinius, ieškant jautrių ar pakitusių vietų.

Ultragarsinis tyrimas (echoskopija)

• Dažniausiai naudojamas makštinis ultragarsas.


• Padeda aptikti endometriozines cistas (endometriomas) kiaušidėse ar kitus matomus pakitimus.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)

• Tikslus tyrimas, padedantis įvertinti ligos išplitimą dubens srityje ar giliau esančiuose audiniuose.


• Naudojamas esant įtarimams dėl sudėtingesnės ar giliosios endometriozės formos.

Laparoskopija (diagnostinė operacija)

• Tai vienintelis metodas, leidžiantis galutinai patvirtinti endometriozės diagnozę.


• Atliekamas mažas pjūvis pilvo sienoje, įvedamas optinis instrumentas ir tiesiogiai apžiūrimi vidaus organai.


• Jei randama endometriozės židinių, jie gali būti iš karto pašalinami.

Kraujo tyrimai (pavyzdžiui, CA-125 žymuo)

• Ne diagnostinis, bet kartais naudojamas kaip papildomas informacijos šaltinis.


• Gali būti padidėjęs sergant endometrioze, tačiau ne visada.

Svarbu pažymėti, kad endometriozė gali būti sunkiai aptinkama vien tik vaizdiniais tyrimais, todėl gydytojas dažnai vertina visus duomenis kartu – simptomus, apžiūros rezultatus ir tyrimų išvadas.

Endometriozė gydoma atsižvelgiant į simptomų stiprumą, paciento amžių, planus dėl nėštumo ir ligos išplitimą. Gydymas gali būti medikamentinis, chirurginis arba kombinuotas. Štai pagrindiniai gydymo būdai:

1. Medikamentinis gydymas

Hormoninė terapija

Tikslas – sumažinti arba sustabdyti mėnesinių ciklą, taip pristabdant endometriozės židinių augimą. Naudojami vaistai:

• Kontraceptinės tabletės (kombinuoti ar tik gestageniniai hormonai).


• Gestagenai.


• GnRH analogai – laikinai sukelia „dirbtinę menopauzę“.


• Hormoninė spiralė.

Skausmą malšinantys vaistai

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, naudojami skausmui kontroliuoti.

2. Chirurginis gydymas

Laparoskopija (mažai invazinė operacija)

• Leidžia tiksliai nustatyti ir pašalinti endometriozės židinius ar sąaugas.


• Gali padėti sumažinti skausmą ar pagerinti vaisingumą.

Sudėtingesnės operacijos

• Kai kuriais atvejais, esant išplitusiai ar giliosios infiltracinės formos endometriozei, reikalingas didesnio masto chirurginis gydymas (kartais įtraukiant žarnyną ar šlapimo sistemą).

3. Pagalbinis gydymas ir palaikymas

• Fizinė terapija, psichologinė pagalba, mitybos koregavimas ar alternatyvūs metodai (pvz., akupunktūra) gali būti naudojami kaip papildomos priemonės.


• Vaisingumo gydymas: jei planuojamas nėštumas, gali būti taikomas pagalbinis apvaisinimas (IVF).

• Nevaisingumas (sutrikęs vaisingumas). Tai viena dažniausių ir rimčiausių endometriozės komplikacijų. Ligos židiniai ar sąaugos gali trukdyti kiaušialąstės judėjimui, ovuliacijai ar embriono prisitvirtinimui.


• Sąaugos. Endometriozės židiniai gali sukelti uždegiminius procesus, dėl kurių susiformuoja audinių sąaugos tarp organų – pvz., tarp gimdos, žarnyno ar kiaušidžių. Tai gali sukelti skausmą, judėjimo apribojimą ar virškinimo sutrikimus.


• Endometriomos (kiaušidžių cistos). Tai krauju užpildytos cistos, susiformuojančios kiaušidėse. Jos gali didėti, sukelti skausmą ar plyšti.


• Lėtinis dubens skausmas. Ilgainiui skausmas gali tapti nuolatiniu, nepriklausomai nuo mėnesinių ciklo, ir ženkliai paveikti gyvenimo kokybę.


• Virškinimo ir šlapinimosi sutrikimai. Esant židiniams ant žarnyno ar šlapimo pūslės, gali atsirasti vidurių užkietėjimas, viduriavimas, skausmingas šlapinimasis ar kraujas šlapime.


• Psichologinis poveikis. Lėtinė liga, skausmas, nevaisingumas ar ilgas diagnostikos kelias gali lemti emocinį išsekimą, depresiją ar nerimą.

Deja, visiškai išvengti endometriozės šiuo metu nėra žinomo būdo, nes tiksli jos priežastis nėra iki galo nustatyta. Tačiau yra keletas priemonių, kurios gali sumažinti riziką arba lėtinti ligos vystymąsi, ypač jei yra paveldimumo rizika ar lengvi simptomai jau pasireiškia:

1. Menstruacinio ciklo reguliavimas. Naudojant hormoninę kontracepciją (tabletės, hormoninė spiralė, pleistrai), galima sumažinti gimdos gleivinės augimą ir aktyvumą, o tai gali padėti pristabdyti endometriozės išsivystymą.


2. Mažesnis menstruacijų skaičius per gyvenimą. Nėštumas, žindymas ir kai kurios kontracepcijos formos mažina ovuliacijų ir mėnesinių skaičių, o tai siejama su mažesne endometriozės rizika.


3. Fizinio aktyvumo palaikymas. Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti uždegiminius procesus organizme.


4. Svorio kontrolė. Antsvoris gali turėti įtakos estrogenų kiekiui organizme, todėl normali kūno masė padeda išlaikyti hormonų balansą.


5. Sveika mityba. Subalansuota, priešuždegiminė mityba (daug skaidulų, mažai perdirbtų produktų, mažiau raudonos mėsos) gali turėti teigiamos įtakos organizmo hormoninei ir imuninės sistemoms.


6. Ankstyvas dėmesys simptomams. Nors tai nėra prevencija tiesiogine prasme, tačiau ankstyvas simptomų atpažinimas ir kreipimasis į gydytoją padeda diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje ir užkirsti kelią komplikacijoms.

Kadangi genetiniai ir biologiniai veiksniai taip pat turi reikšmės, net ir laikantis visų šių rekomendacijų nėra garantijos, kad liga neatsiras. Tačiau šios priemonės gali padėti sumažinti riziką ir pagerinti bendrą ginekologinę sveikatą. Jei nori, galiu paruošti šią informaciją kaip informacinį tekstą pacientėms ar brošiūros formatą.