Kepenų steatozė

1. Riebalų perteklius organizme – dėl netinkamos mitybos, nutukimo ar medžiagų apykaitos sutrikimų organizmas kaupia daugiau riebalų, nei gali panaudoti.


2. Trigliceridų kaupimasis kepenų ląstelėse – pertekliniai riebalai pradeda kauptis hepatocituose (kepenų ląstelėse).


3. Riebalinės infiltracijos išplitimas – padidėjus riebalų kiekiui, sutrinka kepenų veikla, bet dar nėra uždegimo.


4. Galimas uždegimas ir kepenų ląstelių pažeidimas – kai kurie atvejai pereina į steatohepatitą – riebalinį uždegimą.


5. Lėtiniai struktūriniai pokyčiai – užsitęsus pažeidimams, gali vystytis fibrozė, cirozė ar net kepenų nepakankamumas.

Svarbu – ankstyvose stadijose steatozė dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl būtina profilaktiškai tirti rizikos grupių žmones.

• Netinkama mityba – riebus, kaloringas maistas, gausus cukraus ir perdirbtų produktų vartojimas skatina riebalų kaupimąsi.


• Nutukimas – ypač pilvinis nutukimas didina riebalų kiekį kraujyje ir jų patekimą į kepenis.


• Cukrinis diabetas ir atsparumas insulinui – sutrikdo gliukozės ir riebalų apykaitą, skatinant riebalų kaupimąsi kepenyse.


• Alkoholio vartojimas – net vidutinio lygio alkoholio vartojimas gali sukelti riebalinę infiltraciją.


• Padidėjęs cholesterolio ir trigliceridų kiekis – riebalų apykaitos sutrikimai tiesiogiai prisideda prie steatozės.


• Mažas fizinis aktyvumas – sulėtina riebalų deginimą ir energijos panaudojimą.


• Tam tikri vaistai ar ligos – kai kurie medikamentai, virusiniai hepatitai ar hormoniniai sutrikimai taip pat gali būti priežastis.

Dažniausiai kepenų steatozė atsiranda dėl kelių veiksnių derinio, susijusio su gyvenimo būdu ir metaboline sveikata.

• Nuovargis – dažnas ir be aiškios priežasties


• Diskomfortas ar sunkumas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje


• Bendras silpnumas


• Svorio padidėjimas arba sunkumai jį mažinant


• Apetito pokyčiai


• Nepaaiškinami kepenų fermentų pakitimai kraujyje (aptinkami tyrimuose)


• Dažnai simptomų visai nebūna – liga nustatoma atsitiktinai, atliekant ultragarsą ar kraujo tyrimus

Kepenų steatozė dažniausiai vystosi tyliai, todėl svarbu reguliariai tikrintis, ypač esant rizikos veiksniams.

1. Kepenų fermentų tyrimai (ALT, AST, GGT) – padeda įvertinti, ar kepenys pažeistos, nors steatozė gali būti ir be reikšmingų pokyčių.


2. Bendras kraujo tyrimas – gali parodyti uždegimo ar medžiagų apykaitos sutrikimų požymius.


3. Lipidograma – nustatomas cholesterolio ir trigliceridų kiekis, vertinama riebalų apykaita.


4. Gliukozės ir insulino tyrimai – įvertinamas cukraus kiekis ir galimas atsparumas insulinui.


5. Kepenų echoskopija (ultragarsas) – dažniausiai naudojamas ir patikimas neinvazinis būdas nustatyti riebalinę infiltraciją.


6. Elastografija (FibroScan) – įvertina kepenų elastingumą ir galimą fibrozę ar cirozę, ypač esant pažengusiai stadijai.


7. Kepenų biopsija (retais atvejais) – tiksliausias būdas nustatyti riebalų kiekį, uždegimą ir kepenų pažeidimo laipsnį.

Ankstyvam nustatymui dažnai pakanka kraujo tyrimų ir echoskopijos, ypač jei žmogus priklauso rizikos grupei.

Kepenų steatozė gydoma pirmiausia keičiant gyvenimo būdą, nes tai yra grįžtama būklė, ypač ankstyvosiose stadijose. Štai pagrindiniai gydymo principai:

1. Mitybos korekcija – rekomenduojama subalansuota, mažai riebalų ir cukraus turinti mityba, gausi daržovių, skaidulų ir liesų baltymų. Vengti perdirbtų produktų, saldumynų, saldžių gėrimų ir alkoholio.


2. Svorio mažinimas – net 5–10 proc. kūno svorio sumažėjimas gali ženkliai pagerinti kepenų būklę ir sumažinti riebalų kiekį jose.


3. Fizinis aktyvumas – bent 30 min. aktyvaus judėjimo 5 kartus per savaitę padeda reguliuoti svorį, gliukozės ir riebalų apykaitą.


4. Cukraus ir cholesterolio kontrolė – svarbu gydyti cukrinį diabetą, padidėjusį cholesterolį ar trigliceridus (jei reikia – vaistais).


5. Vengti alkoholio – net mažos alkoholio dozės gali pabloginti kepenų būklę, ypač esant jau išsivysčiusiai steatozei.


6. Vaistai – šiuo metu nėra specifinių vaistų nuo nealkoholinės steatozės, tačiau gydytojas gali skirti medikamentų, jei yra lydinčių sutrikimų (pvz., diabetas, hipertrigliceridemija).


7. Reguliarus stebėjimas – būtina sekti kepenų būklę, atliekant kraujo tyrimus ir echoskopijas pagal gydytojo rekomendacijas.

Svarbiausia – gyvenimo būdo keitimas, nes tai dažniausiai yra efektyviausia ir saugiausia priemonė atkurti kepenų sveikatą.

Negydoma kepenų steatozė gali progresuoti ir sukelti rimtų kepenų bei bendros sveikatos komplikacijų, ypač jei priežastys (nutukimas, diabetas, alkoholio vartojimas) nėra kontroliuojamos.

Viena pagrindinių komplikacijų – nealkoholinis steatohepatitas (NASH), kai riebalų kaupimasis sukelia uždegimą ir kepenų ląstelių pažeidimą. Ilgainiui tai gali pereiti į kepenų fibrozę, o vėliau – į cirozę, kai kepenų audinys randėja ir praranda funkcionalumą.

Toliau progresuojant ligai, išsivysto kepenų nepakankamumas, kai kepenys nebegali atlikti pagrindinių funkcijų (valyti kraują, gaminti baltymus, apdoroti medžiagas). Cirozė taip pat padidina riziką susirgti kepenų vėžiu (hepatoceliuline karcinoma).

Be to, kepenų steatozė dažnai yra susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, padidėjusiu cholesterolio kiekiu, todėl gali padidėti miokardo infarkto ar insulto rizika.

Svarbu pabrėžti, kad ankstyvosiose stadijose kepenų steatozė gali būti visiškai grįžtama, tačiau ilgalaikis neveikimas gali sukelti negrįžtamų pažeidimų.

Kepenų steatozės galima išvengti, jei pasirūpinama tinkamu gyvenimo būdu ir reguliaria sveikatos priežiūra. Pagrindinis tikslas – užkirsti kelią riebalų kaupimuisi kepenyse bei su tuo susijusiems medžiagų apykaitos sutrikimams.

Svarbiausia – subalansuota mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, skaidulų, liesų baltymų ir sveikų riebalų. Verta vengti perdirbtų produktų, perteklinio cukraus, sočiųjų riebalų ir saldintų gėrimų.

Reguliarus fizinis aktyvumas – bent 30 minučių per dieną – padeda palaikyti sveiką kūno svorį, pagerina riebalų apykaitą ir mažina atsparumą insulinui. Net nedidelis svorio sumažinimas gali reikšmingai sumažinti steatozės riziką.

Svarbu nevartoti alkoholio arba vartoti tik saikingai, nes net nedidelis jo kiekis gali prisidėti prie riebalų kaupimosi kepenyse, ypač jei yra kitų rizikos veiksnių.

Taip pat būtina stebėti sveikatą, reguliariai tikrinti kepenų fermentus, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje – ypač jei turite nutukimą, cukrinį diabetą ar padidėjusį kraujo spaudimą.

Kepenų steatozė dažnai vystosi tyliai, todėl prevencijos pagrindas – nuoseklus rūpinimasis mityba, judėjimu ir profilaktiniais tyrimais.