Plikimas

1. Plaukų silpnėjimas – pradžioje plaukai tampa plonesni, silpnesni, trumpėja jų augimo fazė.


2. Plaukų retėjimas – pastebimas didesnis slinkimas, mažėja bendras plaukų tankis tam tikrose galvos srityse.


3. Aiškesni nuplikimo židiniai – vyrams dažniausiai pradeda retėti plaukai kaktos ir viršugalvio srityse, moterims – išsiskyrimo linijoje ar difuziškai.


4. Išplitimas – plaukų netekimas progresuoja, plikimo zonos didėja ar susilieja.


5. Stabilizacija arba progresavimas – kai kuriems žmonėms plikimas sustoja tam tikrame etape, kitiems – toliau lėtai progresuoja iki dalinio ar visiško nuplikimo.

• Genetinis polinkis – paveldimi genai lemia jautrumą hormonams, ypač dihidrotestosteronui (DHT), kuris silpnina folikulus.


• Hormonų pokyčiai – lytiniai hormonai (androgenai), skydliaukės hormonai ar menopauzė gali turėti įtakos plaukų slinkimui.


• Amžius – bėgant metams, plaukų folikulai natūraliai silpnėja, trumpėja plaukų augimo fazė.


• Autoimuniniai procesai – imuninė sistema gali pulti plaukų folikulus (pvz., alopecia areata atveju).


• Stresas ir bendros organizmo ligos – stiprus stresas, karščiavimas, infekcijos ar lėtinės ligos sutrikdo plaukų augimą.


• Mitybos nepakankamumas – geležies, baltymų, vitaminų (ypač D, B grupės) stoka gali skatinti plaukų slinkimą.


• Vaistų poveikis – kai kurie medikamentai (pvz., chemoterapiniai, antikoaguliantai, retinoidai) sukelia laikinas ar nuolatines plaukų problemas.

Plikimo požymiai priklauso nuo jo tipo, bet dažniausiai pastebimi šie:

• Plaukų retėjimas – plaukai tampa retesni tam tikrose galvos srityse arba visoje galvos odoje.


• Plaukų slinkimas kuokštais – šukuojantis ar plaunant galvą pastebimas padidėjęs plaukų kiekis.


• Plaukų plonėjimas – jie tampa silpnesni, trumpesni, labiau panašūs į pūkelius.


• Plikimo židinių susiformavimas – aiškiai apribotos nuplikimo sritys (pvz., viršugalvyje, kaktos srityje).


• Plaukų augimo sulėtėjimas – nauji plaukai auga lėčiau arba visai neatauga.


• Galvos odos matomumas – plaukams išretėjus, vis labiau matosi galvos oda.

Plikimo priežastims nustatyti atliekami keli tyrimai, kurie padeda įvertinti plaukų, odos ir bendrą organizmo būklę:

1. Klinikinė apžiūra – gydytojas įvertina plaukų tankį, pasiskirstymą, galvos odos būklę, plikimo pobūdį.


2. Trichoskopija – neinvazinis plaukų ir folikulų tyrimas specialiu mikroskopu, leidžiantis įvertinti jų struktūrą ir gyvybingumą.


3. Trichograma – plaukų mėginio tyrimas mikroskopu, nustatant plaukų augimo fazes.


4. Bendrieji kraujo tyrimai – hemoglobino, geležies, feritino, vitamino B12, vitamino D kiekis, nes jų stoka gali sukelti plaukų slinkimą.


5. Skydliaukės funkcijos tyrimai – TSH, FT3, FT4 padeda atmesti skydliaukės ligas, kurios lemia plaukų problemas.


6. Hormonų tyrimai – lytinių hormonų (testosterono, DHT, estrogenų, prolaktino) įvertinimas, ypač esant įtarimui dėl hormoninės kilmės plikimo.


7. Autoimuniniai tyrimai – gali būti atliekami, jei įtariama alopecia areata ar kita autoimuninė liga.

Plikimo gydymas priklauso nuo jo priežasties, formos ir išplitimo, todėl taikomos kelios priemonės:

1. Medikamentinis gydymas – dažniausiai naudojami vaistai, skatinantys plaukų augimą ir lėtinantys jų slinkimą (pvz., minoksidilas, finasteridas vyrams, antiandrogeniniai preparatai moterims).


2. Hormonų pusiausvyros korekcija – gydoma, jei nustatomi skydliaukės, lytinių ar kitų hormonų sutrikimai.


3. Mitybos ir papildų terapija – skiriami vitaminai ir mikroelementai (geležis, cinkas, vitaminas D, B grupės vitaminai), jei nustatomas jų trūkumas.


4. Fizioterapinės procedūros – mezoterapija, plazmoliftingas, lazerio terapija, kurios gerina galvos odos kraujotaką ir folikulų mitybą.


5. Plaukų persodinimas – taikomas esant ryškiam plikimui, kai kitos priemonės neveiksmingos; persodinami plaukų folikulai iš pakaušio ar kitų kūno vietų.


6. Psichologinė pagalba ir estetinės priemonės – perukai, specialios kosmetinės priemonės, padedančios paslėpti plikimo židinius ir pagerinti savijautą.

Plikimas tiesiogiai gyvybei nepavojingas, tačiau jis gali sukelti įvairių komplikacijų, susijusių su žmogaus savijauta ir gyvenimo kokybe:

• Psichologinės problemos – sumažėjusi savivertė, nepasitikėjimas savimi, socialinis nerimas, depresijos ar streso rizika.


• Socialinės pasekmės – vengimas viešų situacijų, socialinė izoliacija, neigiamas poveikis asmeniniams ar profesiniams santykiams.


• Estetiniai sunkumai – dėl ryškaus išvaizdos pokyčio žmogus gali patirti diskomfortą, sunkiau priimti savo atvaizdą veidrodyje.


• Odos pažeidžiamumas – nuplikusiose vietose galvos oda tampa labiau veikiama saulės, šalčio, traumų, todėl padidėja nudegimų ir odos ligų rizika.

Plikimo ne visada galima išvengti, ypač jei jis nulemtas genetikos ar hormonų, tačiau yra priemonių, galinčių sulėtinti procesą ir sumažinti riziką:

• Subalansuota mityba – užtikrinti, kad maiste netrūktų baltymų, geležies, cinko, vitamino D ir B grupės vitaminų.


• Streso kontrolė – vengti ilgalaikio streso, nes jis gali sutrikdyti plaukų augimo ciklą.


• Tinkama plaukų priežiūra – naudoti švelnias priemones, vengti dažnų cheminio dažymo, tiesinimo ar kaitinimo procedūrų.


• Plaukų apsauga – saugoti galvos odą nuo saulės, šalčio, mechaninių pažeidimų.


• Lėtinių ligų kontrolė – gydyti skydliaukės, hormoninius ar kitus sutrikimus, kurie gali sukelti plaukų slinkimą.


• Reguliari sveikatos priežiūra – atlikti profilaktinius tyrimus, laiku kreiptis į gydytoją pastebėjus padidėjusį plaukų slinkimą.