Rožinė

1. Pradiniai kraujagyslių pokyčiai – odos smulkiosios kraujagyslės tampa jautresnės ir lengviau išsiplečia.


2. Epizodinis paraudimas – veidas laikinai parausta veikiant provokuojantiems veiksniams (šilumai, alkoholiui, emocijoms, maistui).


3. Uždegiminės reakcijos aktyvacija – pakitusi imuninė sistema skatina uždegimą odos paviršiuje.


4. Nuolatinis paraudimas – kraujagyslių išsiplėtimas tampa ilgalaikis, išryškėja matomi kapiliarai.


5. Papulių ir pustulių atsiradimas – vystosi uždegiminiai odos bėrimai, primenantys spuogus.


6. Progresavimas – negydoma rožinė gali sukelti odos sustorėjimą, ypač nosies srityje (rhinophyma).

Rožinė atsiranda dėl kelių tarpusavyje susijusių veiksnių, lemiančių odos kraujagyslių ir imuninės sistemos pokyčius. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:

• Genetinis polinkis – paveldėti veiksniai gali lemti jautresnius odos kraujagyslių ir imuninės sistemos mechanizmus.


• Kraujagyslių pokyčiai – smulkiosios kraujagyslės lengvai išsiplečia ir tampa nuolat matomos.


• Imuninės sistemos veiklos sutrikimai – oda per daug aktyviai reaguoja į įvairius dirgiklius, sukeldama uždegimą.


• Mikroorganizmai ant odos – pavyzdžiui, Demodex erkutės ar tam tikros bakterijos gali prisidėti prie ligos vystymosi.


• Aplinkos veiksniai – saulė, temperatūros pokyčiai, karštis, alkoholis, aštrus maistas, stresas.


• Odos barjero pažeidimai – sausa, jautri oda lengviau sudirginama ir reaguoja uždegimu.


• Hormoniniai ir neurologiniai veiksniai – gali turėti įtakos kraujagyslių išsiplėtimui ir ligos progresavimui.

Šie veiksniai kartu skatina uždegiminius procesus ir kraujagyslių pokyčius, dėl kurių rožinė ilgainiui tampa lėtine liga.

• Veido paraudimas (eritema) – dažniausiai ant skruostų, nosies, kaktos ar smakro, iš pradžių laikinas, vėliau tampa nuolatinis.


• Matomos smulkios kraujagyslės (teleangiektazijos) – smulkūs raudoni ar violetiniai kapiliarai ant veido odos.


• Uždegiminiai bėrimai – mažos raudonos papulės ar pustulės, panašios į spuogus.


• Odos jautrumas – deginimo, perštėjimo, tempimo pojūtis, oda lengvai sudirginama.


• Sausumas ir pleiskanojimas – oda gali tapti šiurkšti, sudirgusi.


• Akių pažeidimai (okulinė rožinė) – akių paraudimas, sausumas, deginimas, svetimkūnio pojūtis.


• Odos sustorėjimas – vėlyvoje stadijoje gali atsirasti odos sustorėjimas, ypač nosies srityje (rhinophyma).

Šie simptomai pasireiškia ne visiems vienodai – kai kuriems vyrauja tik paraudimas, kitiems atsiranda bėrimų ar akių problemų.

Įtariant rožinę, dažniausiai pakanka klinikinės apžiūros, tačiau tam tikrais atvejais gali būti atliekami papildomi tyrimai. Pagrindiniai metodai:

1. Klinikinė apžiūra – dermatologas įvertina veido odos paraudimą, kraujagyslių išsiplėtimą, bėrimus, odos būklę.


2. Anamnezė – surenkama ligos istorija: simptomų atsiradimas, provokuojantys veiksniai, šeimos ligų istorija.


3. Dermatoskopija – naudojama išsamiau įvertinti smulkius kraujagyslių pokyčius.


4. Odos nuograndų tyrimas – prireikus tiriama dėl Demodex erkučių, kurios gali prisidėti prie ligos eigos.


5. Laboratoriniai tyrimai – atliekami tik diferencinei diagnostikai, pvz., kraujo tyrimai, jei reikia atmesti sistemines ligas (lupus erythematosus, alergijas).


6. Biopsija – retai, tik jei yra netipiškų požymių ar įtariamos kitos odos ligos.

Dažniausiai rožinė diagnozuojama pagal būdingą klinikinį vaizdą, o papildomi tyrimai skiriami tik siekiant atmesti kitas ligas.

Rožinės gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, siekiant sumažinti simptomus ir sulėtinti ligos progresavimą. Pagrindinės priemonės:

1. Gyvensenos ir odos priežiūra – vengti provokuojančių veiksnių (saulės, karšto maisto, alkoholio, streso), naudoti švelnias odos priežiūros priemones, apsaugą nuo saulės (SPF).


2. Vietinis gydymas – tepalai ar geliai su metronidazolu, azelaino rūgštimi, ivermektinu, brimonidinu (paraudimui mažinti).


3. Sisteminiai vaistai – esant sunkesnei formai skiriami antibiotikai (pvz., doksiciklinas), o tam tikrais atvejais – izotretinoinas.


4. Lazerinė ir šviesos terapija – padeda naikinti matomas kraujagysles ir sumažinti paraudimą.


5. Akių rožinė – gydoma dirbtinėmis ašaromis, antibiotikais ar priešuždegiminėmis priemonėmis.


6. Chirurginės priemonės – vėlyvoje stadijoje (pvz., nosies sustorėjimui – rhinophymai) gali būti taikomas chirurginis gydymas ar lazerio terapija.

Tikslas – kontroliuoti ligą, sumažinti simptomus, pagerinti odos išvaizdą ir paciento gyvenimo kokybę.

• Odos sustorėjimas (rhinophyma) – dažniausiai nosies srityje, oda sustorėja, nelygėja, gali deformuotis.


• Nuolatinis veido paraudimas ir kraujagyslių išsiplėtimas – gali tapti negrįžtamas ir estetiškai varginantis.


• Akių pažeidimai (okulinė rožinė) – sukelia akių sausumą, deginimą, paraudimą, svetimkūnio pojūtį; sunkiais atvejais gali lemti regėjimo sutrikimus.


• Lėtinis odos uždegimas – ilgainiui gali pabloginti odos būklę, didinti jautrumą.


• Psichologinės problemos – dėl išvaizdos pokyčių gali atsirasti nerimas, stresas, sumažėjusi savivertė, depresija.

Rožinės visiškai išvengti neįmanoma, nes tikslios jos priežastys nėra aiškios, tačiau galima sumažinti ligos riziką ir paūmėjimų dažnį:

• Odos apsauga nuo saulės – kasdien naudoti kremą su aukštu SPF, vengti intensyvios saulės.


• Švelni odos priežiūra – naudoti odai tinkamas priemones be alkoholio, kvapiųjų medžiagų ar dirgiklių.


• Provokuojančių veiksnių vengimas – riboti alkoholį, aštrų karštą maistą, karštas vonias ar sauną.


• Streso valdymas – taikyti atsipalaidavimo metodus, pakankamai ilsėtis, palaikyti emocinę pusiausvyrą.


• Sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas.


• Akių priežiūra – laiku gydyti akių sudirginimus, jei yra polinkis į okulininę rožinę.


• Reguliarūs vizitai pas dermatologą – anksti pastebėti ligos požymius ir pradėti gydymą.