Salmoneliozė

1. Užsikrėtimas per burną – žmogus užsikrečia suvalgęs užteršto maisto ar išgėręs užkrėsto vandens, dažniausiai su žaliais ar termiškai nepakankamai apdorotais gyvūninės kilmės produktais.


2. Bakterijų patekimas į skrandį – Salmonella bakterijos įveikia skrandžio rūgštis (ypač jei rūgštingumas sumažėjęs) ir patenka į žarnyną.


3. Prisijungimas prie žarnyno gleivinės – bakterijos prisitvirtina prie plonosios žarnos gleivinės ląstelių ir pradeda daugintis.


4. Uždegimo sukėlimas – bakterijos pažeidžia žarnyno gleivinę, sukelia vietinį uždegimą ir trikdo skysčių bei maistinių medžiagų įsisavinimą.


5. Simptomų atsiradimas – dėl uždegimo ir toksinų poveikio prasideda virškinimo sutrikimai, dažniausiai viduriavimas, pilvo skausmas, karščiavimas.


6. Infekcijos baigtis – daugeliu atvejų organizmas pats įveikia infekciją per kelias dienas, tačiau kai kuriais atvejais bakterijos gali patekti į kraujotaką ir sukelti sunkesnes komplikacijas (pvz., sepsį ar vidaus organų uždegimą).

• Užterštas maistas – dažniausia salmoneliozės priežastis yra žali arba termiškai nepakankamai apdoroti produktai, ypač kiaušiniai, paukštiena, jautiena ar nepasterizuotas pienas.


• Kryžminė tarša – kai žalias maistas kontaktuoja su paruoštu vartojimui maistu (pvz., per peilius, lenteles ar rankas), bakterijos gali patekti į vartotojo organizmą.


• Bloga asmens higiena – neplautos rankos po tualeto, prieš valgį ar ruošiant maistą padidina riziką užsikrėsti.


• Užterštas vanduo – ypač regionuose, kur nėra saugaus geriamojo vandens ar tinkamos kanalizacijos.


• Kontaktas su užsikrėtusiais gyvūnais – Salmonella gali būti randama roplių, paukščių ar kitų gyvūnų išmatose; infekcija gali plisti tiesiogiai per kontaktą.


• Maisto ruošimo ir laikymo klaidos – maistas, laikomas netinkamoje temperatūroje, gali būti gera terpė bakterijoms daugintis.

• Viduriavimas – dažnas, vandeningas, kartais su gleivėmis ar kraujo priemaišomis.


• Pilvo skausmas ir spazmai – dažniausiai apatinėje ar vidurinėje pilvo dalyje.


• Karščiavimas – dažnai pasireiškia, ypač ūmios infekcijos metu.


• Pykinimas ir vėmimas – gali lydėti virškinimo sutrikimus.


• Silpnumas ir bendras negalavimas – dėl dehidratacijos ir organizmo reakcijos į infekciją.


• Galvos skausmas – pasitaiko kaip bendras infekcijos požymis.


• Raumenų skausmai – kartais juntami kartu su karščiavimu.

1. Išmatų pasėlis – pagrindinis tyrimas salmoneliozei nustatyti; leidžia identifikuoti Salmonella bakteriją ir nustatyti jos rūšį.


2. Kraujo tyrimas (bendras kraujo tyrimas) – parodo bendrą organizmo būklę, gali būti padidėjęs leukocitų kiekis ir uždegimo žymenys.


3. Kraujo pasėlis – atliekamas, jei įtariama, kad infekcija pateko į kraują (bakteremija ar sepsis).


4. Elektrolitų ir skysčių balanso vertinimas – svarbu įvertinti dehidratacijos laipsnį (ypač vaikams ir senyvo amžiaus asmenims).


5. Išmatų tyrimas dėl kitų patogenų – esant neaiškiai klinikai, atliekami tyrimai ir dėl kitų žarnyno infekcijų (pvz., E. coli, šigelės).


6. Antibiotikogramos – jei nustatyta salmonelė, gali būti atliekamas jautrumo antibiotikams tyrimas, ypač sunkių ar komplikuotų atvejų metu.

1. Skysčių ir elektrolitų atkūrimas – pagrindinis gydymo tikslas yra apsaugoti nuo dehidratacijos, ypač esant viduriavimui ir vėmimui. Rekomenduojama gerti daug skysčių, o sunkesniais atvejais taikoma lašelinė infuzija.


2. Lengva salmoneliozės forma – dažniausiai antibiotikai neskiriami, nes liga praeina savaime per kelias dienas, o antibiotikai gali pailginti bakterijų išskyrimo laikotarpį.


3. Antibiotikų terapija – skiriama tik sunkiais ar komplikuotais atvejais, ypač jei infekcija išplinta už žarnyno ribų (pvz., į kraują), taip pat kūdikiams, senyvo amžiaus žmonėms ar imuniteto nusilpnėjusiems pacientams. Dažniausiai vartojami: ciprofloksacinas, ceftriaksonas ar kiti gydytojo parinkti antibiotikai.


4. Simptominis gydymas – gali būti naudojami vaistai nuo karščiavimo ar pykinimo, tačiau vaistų nuo viduriavimo (pvz., loperamido) vartoti nerekomenduojama, nes jie gali sulėtinti bakterijų pasišalinimą iš organizmo.


5. Mityba – patartina valgyti lengvai virškinamą, ne dirginančią žarnyno maistą, vengti riebaus ar aštraus maisto, kol simptomai praeis.

Salmoneliozė dažniausiai praeina be pasekmių, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti rimtų komplikacijų.

Viena dažniausių yra dehidratacija, atsirandanti dėl gausaus viduriavimo ir vėmimo – tai ypač pavojinga kūdikiams, senyvo amžiaus žmonėms ar asmenims su silpna imunine sistema.

Jei Salmonella bakterijos patenka į kraujotaką, gali išsivystyti bakteremija arba sepsis – sisteminė infekcija, galinti pažeisti vidaus organus, pvz., kepenis, širdį ar sąnarius.

Kai kuriais atvejais bakterijos gali sukelti reaktyvųjį artritą, kuris pasireiškia sąnarių uždegimu praėjus kelioms savaitėms po infekcijos.

Kitos retos, bet sunkios komplikacijos – širdies vidinio dangalo uždegimas (endokarditas), kaulų čiulpų ar kaulų infekcija (osteomielitas), ypač žmonėms, turintiems lėtinių ligų ar nusilpusią imuninę sistemą.

Be to, kai kurie asmenys gali tapti bakterijų nešiotojais – jie neturi simptomų, bet ilgą laiką išskiria Salmonella ir gali užkrėsti kitus.

Salmoneliozės galima išvengti laikantis tinkamų higienos, maisto ruošimo ir saugojimo taisyklių.

Pirmiausia svarbu gerai termiškai apdoroti maistą, ypač paukštieną, kiaušinius, mėsą ir nepasterizuotus pieno produktus – bakterijos žūva tik esant aukštai temperatūrai.

Reguliarus rankų plovimas – prieš valgį, po tualeto ir po kontakto su žalia mėsa ar gyvūnais – padeda išvengti užkrato patekimo į burną.

Taip pat svarbu atskirti žalią ir jau paruoštą maistą – nenaudoti tų pačių pjaustymo lentelių ar peilių.

Laikykite maistą tinkamoje temperatūroje – šaldytuve (žemiau 5 °C) arba kaitinkite virš 60 °C, kad išvengtumėte bakterijų dauginimosi.

Venkite nepasterizuoto pieno ir žalių kiaušinių, ypač ruošiant desertus ar majonezus namuose.

Taip pat būtina užtikrinti geriamojo vandens kokybę, ypač keliaujant į regionus, kur sanitarinės sąlygos prastesnės.

Svarbi ir gyvūnų priežiūra – ypač roplių ar paukščių, kurie gali būti Salmonella nešiotojai; būtina plauti rankas po kontakto.