Tulžies pūslės akmenligė

Virškinimo organų
Tulžies pūslės akmenligė – tai tulžies pūslėje susidarę akmenys.
Kateryna Kon | Shutterstock

Tulžies pūslės akmenligė – kas tai?

Tulžies pūslės akmenligė – tai lėtinė liga, kurią sukelia kietų struktūrų, vadinamų akmenimis, susidarymas tulžies pūslėje.



Tulžies pūslė yra nedidelis organas, esantis po kepenimis, kuriame kaupiama ir koncentratuojama tulžis – virškinimui svarbi skysčių medžiaga.



Akmenys gali užkimšti tulžies latakus, trukdydami tulžies nutekėjimui ir sukeldami uždegiminius procesus.



Ši liga dažnai progresuoja lėtai, o akmenys gali būti įvairaus dydžio ir sudėties.



Tulžies pūslės akmenligė gali turėti reikšmingą poveikį virškinimo sistemai ir bendram organizmo funkcionavimui, todėl reikalauja tinkamo medicininio įvertinimo.


Tulžies pūslės akmenligės atsiradimo eiga

Tulžies pūslės akmenligė prasideda nuo tulžies sudėties pokyčių, kai tulžyje padidėja cholesterolio, bilirubino ar kitų medžiagų koncentracija. Dėl to tulžis tampa tirštesnė ir gali formuotis smulkūs kristalai, kurie kaupiasi ir palaipsniui didėja, sudarydami akmenis.



Šie akmenys gali laisvai judėti tulžies pūslėje arba užkimšti tulžies latakus, trukdydami tulžies nutekėjimui.



Užkimšus lataką, tulžies pūslėje prasideda uždegimas, kuris sukelia skausmą ir kitus virškinimo sutrikimus.



Progresuojant ligai, uždegimas gali tapti lėtinis, o akmenys – didesni arba jų skaičius didėja. Ilgainiui gali išsivystyti komplikacijos, tokios kaip tulžies pūslės infekcija ar pūlinys.



Liga dažnai progresuoja palaipsniui, kartais be aiškių simptomų, todėl ankstyva diagnostika yra labai svarbi.


Kodėl atsiranda tulžies pūslės akmenligė?


  • Padidėjęs cholesterolio kiekis tulžyje, kuris gali kristalizuotis ir formuoti akmenis.

  • Tulžies pūslės raumenų funkcijos sutrikimai, dėl kurių tulžis nesikaupia ir nesuteka tinkamai.

  • Tulžies sudėties pokyčiai – pavyzdžiui, padidėjęs bilirubino kiekis.

  • Genetinė polinkis – paveldimi veiksniai gali didinti riziką susirgti.

  • Nutukimas – padidina cholesterolio kiekį tulžyje ir riziką susidaryti akmenims.

  • Greitas svorio metimas – gali sutrikdyti tulžies balansą ir skatinti akmenų susidarymą.

  • Ilgalaikis badavimas ar nepakankama mityba – veikia tulžies gamybą ir nutekėjimą.

  • Lėtinės ligos – tokios kaip kepenų ligos ar hemolizinė anemija, gali prisidėti prie ligos vystymosi.

  • Amžius ir lytis – dažniau serga moterys ir vyresnio amžiaus žmonės.


Tulžies pūslės akmenligės simptomai


  • Skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, dažnai spinduliuojantis į nugarą ar petį

  • Pilvo pūtimas ir sunkumas po valgio

  • Pykinimas ir vėmimas

  • Virškinimo sutrikimai, rėmuo

  • Gelta (odos ir akių pageltimas), jei užkimštas tulžies latakas

  • Karščiavimas ir šaltkrėtis (esant uždegimui ar infekcijai)

  • Priklausomai nuo ligos stadijos, simptomai gali būti epizodiniai arba nuolatiniai


Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant tulžies pūslės akmenligę?


  1. Ultragarsinis (echoskopinis) tyrimas – pagrindinis neinvazinis metodas tulžies pūslės ir akmenų aptikimui.

  2. Kraujo tyrimai – vertinami uždegimo žymenys, kepenų fermentai, bilirubino kiekis.

  3. Kompiuterinė tomografija (KT) – naudojama, jei ultragarsas neaiškus arba reikalingas platesnis vaizdas.

  4. Magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija (MRCP) – leidžia įvertinti tulžies latakus ir aptikti užkimšimus.

  5. Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP) – diagnostinė ir tuo pačiu gydomoji procedūra, skirta tulžies latakų tyrimui ir akmenų pašalinimui.

  6. Pilvo rentgenograma – retai naudojama, nes mažai informatyvi tulžies akmenims nustatyti.


Kaip gydoma tulžies pūslės akmenligė?

Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, simptomų ir komplikacijų.




  • Stebėjimas ir gyvenimo būdo korekcijos – jei akmenys nesukelia simptomų.

  • Dietos pakeitimai – vengti riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.

  • Vaistai – gali būti skiriami akmenų ištirpinimui, tačiau efektyvumas ribotas.

  • Chirurginis gydymas (cholecistektomija) – dažniausiai atliekama laparoskopinė tulžies pūslės pašalinimo operacija simptomams ar komplikacijoms atsiradus.

  • Skubus gydymas – uždegimo ar infekcijos atvejais skiriami antibiotikai ir hospitalizacija.

  • Skysčių infuzijos ir skausmo malšinimas – naudojami ūmios būklės metu.


Kokias komplikacijas gali sukelti tulžies pūslės akmenligė?

Tulžies pūslės akmenligė gali sukelti ūminį tulžies pūslės uždegimą (cholecistitą), kuris pasireiškia stipriu skausmu ir gali reikalauti skubios medicininės pagalbos. Akmenys gali užkimšti tulžies latakus, sukeldami cholestatą – tulžies nutekėjimo sutrikimą, kuris gali sukelti gelta.



Gali išsivystyti bendrojo tulžies latako akmenligė, kuri sukelia infekciją (cholangitą) ir gali būti pavojinga gyvybei.



Ilgalaikė uždegimo būsena gali sukelti tulžies pūslės sienelės sustorėjimą ir randėjimą, trukdantį tulžies nutekėjimui. Retais atvejais gali išsivystyti tulžies pūslės vėžys.



Komplikacijos dažnai reikalauja intensyvaus gydymo ar chirurginės intervencijos.


Kaip išvengti tulžies pūslės akmenligės?

Norint išvengti tulžies pūslės akmenligės, svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų. Rekomenduojama palaikyti sveiką kūno svorį, nes nutukimas yra pagrindinis rizikos veiksnys. Vengti greito svorio metimo, kuris gali skatinti akmenų susidarymą.



Laikytis subalansuotos mitybos, kurioje mažai riebalų ir daug skaidulų, vengti riebaus, kepto ir perdirbto maisto.



Reguliariai užsiimti fizine veikla, kuri gerina medžiagų apykaitą ir tulžies tekėjimą. Vengti ilgalaikio badavimo ar netinkamų dietų, kurios gali sutrikdyti tulžies gamybą.



Taip pat svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir kontroliuoti lėtines ligas, kurios gali prisidėti prie akmenligės vystymosi. Ankstyva prevencija ir sveikas gyvenimo būdas padeda sumažinti tulžies pūslės akmenligės riziką.


Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Žmonės ir delfinai yra vienintelės rūšys, kurios mylisi dėl malonumo

Kitas faktas