Vidurių užkietėjimas

1. Lėtesnė žarnyno peristaltika. Sulėtėja žarnų judesiai, kurie stumia turinį link tiesiosios žarnos.


2. Ilgesnis išmatų buvimas storojoje žarnoje. Išmatos per ilgai užsilaiko žarnyne, kur iš jų pasisavinama daugiau vandens.


3. Išmatų sukietėjimas. Dėl vandens netekimo išmatos tampa sausos, kietos ir sunkiai pašalinamos.


4. Apsunkintas tuštinimasis. Norint pasišalinti, reikia didesnių pastangų, kartais tenka stangintis ar tuštinimasis tampa skausmingas.


5. Žarnyno sienelių tempimas. Ilgainiui dėl išmatų kaupimosi gali išsiplėsti žarnynas, padidėti pilvo spaudimas.


6. Lėtinio užkietėjimo išsivystymas. Jei būklė tęsiasi ilgai, gali atsirasti įpročiai vengti tuštinimosi, silpnėja natūralus noras tuštintis, o problema tampa nuolatinė.

Vidurių užkietėjimas atsiranda, kai sulėtėja žarnyno veikla arba sutrinka tuštinimosi refleksas. Tai gali lemti įvairūs fiziologiniai, elgsenos ar medicininiai veiksniai. Pagrindinės priežastys:

• Netinkama mityba. Nepakankamas skaidulų kiekis (daržovių, vaisių, grūdų trūkumas) ir per mažas skysčių vartojimas lėtina žarnyno veiklą.


• Fizinis neaktyvumas. Sėdimas gyvenimo būdas mažina žarnyno peristaltiką.


• Tuštinimosi įpročių slopinimas. Nuolatinis signalo ignoravimas (pvz., dėl užimtumo ar kelionių) gali silpninti natūralų tuštinimosi refleksą.


• Stresas ir emocinė įtampa. Nervų sistema glaudžiai susijusi su virškinimu – įtampa gali paveikti žarnyno judesius.


• Nėštumas. Hormoniniai pokyčiai ir spaudimas pilvo srityje sulėtina žarnyno darbą.


• Amžius. Vyresni žmonės dažniau patiria vidurių užkietėjimą dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos, mažesnio aktyvumo ir vartojamų vaistų.


• Vaistai. Kai kurie medikamentai (pvz., geležies papildai, kalcio papildai, skausmą malšinantys opioidai, antidepresantai) gali slopinti žarnyno veiklą.


• Ligos. Tokios kaip dirgliosios žarnos sindromas, hipotirozė, neurologiniai sutrikimai (pvz., Parkinsono liga), diabetas ar žarnyno obstrukcija.


• Hormoniniai sutrikimai. Skydliaukės veiklos sutrikimai ar moteriški hormonų pokyčiai gali paveikti žarnyno ritmą.

Vidurių užkietėjimas dažnai atsiranda dėl kelių veiksnių kombinacijos, todėl svarbu nustatyti konkrečią priežastį ir taikyti atitinkamą gydymą ar korekciją.

• Retas tuštinimasis (mažiau nei 3 kartus per savaitę)


• Kietos, sausos, susiskaidžiusios išmatos


• Apsunkintas ar skausmingas tuštinimasis


• Stanginimasis tuštinantis


• Jaustas nevisiško pasišalinimo pojūtis


• Pilvo pūtimas ar sunkumo jausmas


• Diskomfortas ar spazmai pilvo srityje


• Ilgas laikas praleidžiamas tualete


• Reikalinga pagalba (pvz., pirštu ar priemonėmis) tuštinimuisi


• Kartais – apetito sumažėjimas ar pykinimas

1. Fizinis ištyrimas. Gydytojas įvertina pilvo būklę, atlieka tiesiosios žarnos apčiuopą (digitalinį tyrimą), patikrina, ar nėra išmatų sankaupų ar kitų pakitimų.


2. Laboratoriniai kraujo tyrimai. Vertinami bendras kraujo vaizdas, elektrolitai, skydliaukės funkcijos rodikliai (TSH), gliukozė – siekiant nustatyti medžiagų apykaitos ar hormoninius sutrikimus.


3. Išmatų tyrimai. Gali būti atliekami siekiant įvertinti žarnyno mikroflorą, uždegimą ar kraujavimą.


4. Pilvo rentgenograma. Naudojama įvertinti išmatų sankaupas, žarnyno išsiplėtimą ar obstrukcijos požymius.


5. Kolonoskopija arba rektoromanoskopija. Skiriama, jei yra įtarimų dėl struktūrinių žarnyno ligų (pvz., polipų, vėžio, susiaurėjimų), ypač vyresniems nei 50 metų ar esant kraujavimui.


6. Žarnyno pasaitų tyrimai (transit time study). Leidžia įvertinti, kaip greitai maistas juda per žarnyną (naudojant žymėtus markerius).


7. Anorektalinė manometrija. Naudojama įvertinti raumenų ir nervų funkciją tiesiosios žarnos bei išangės srityje – svarbu diagnozuojant funkcinius sutrikimus.


8. Defekografija. Vaizdinis tyrimas (dažniausiai su kontrastu), parodantis, kaip žarnos veikia tuštinimosi metu – ypač jei įtariama anatominė ar mechaninė problema.

Tyrimų apimtis priklauso nuo paciento amžiaus, simptomų trukmės, sunkumo ir gretutinių rizikos veiksnių.

Vidurių užkietėjimo gydymas priklauso nuo jo priežasties, trukmės (ūmus ar lėtinis) ir simptomų sunkumo. Gydymo tikslas – normalizuoti žarnyno veiklą, palengvinti tuštinimąsi ir išvengti komplikacijų.

1. Mitybos korekcija. Didinamas skaidulinių medžiagų kiekis maiste – daugiau vaisių, daržovių, ankštinių augalų, pilno grūdo produktų. Taip pat būtina gerti pakankamai skysčių (paprastai 1,5–2 l per parą), kad išmatos nebūtų sausos.


2. Fizinis aktyvumas. Reguliarus judėjimas (pvz., vaikščiojimas, plaukimas, lengvi pratimai) skatina žarnyno peristaltiką.


3. Tuštinimosi įpročių gerinimas. Rekomenduojama tuštintis kasdien tuo pačiu metu, neskubant ir nenaudojant per daug pastangų, atsižvelgiant į natūralų norą tuštintis.


4. Probiotikai. Gali padėti reguliuoti žarnyno mikroflorą, ypač esant disbiozei.


5. Laksatyvai (vidurius laisvinantys vaistai). Naudojami trumpalaikiam simptomų palengvinimui arba pagal gydytojo paskyrimą.


6. Žvakutės ar klizmos. Naudojamos trumpalaikiais atvejais, kai būtina greita pagalba – pvz., glicerino žvakutės, mikrolax ar kitos klizmos.


7. Psichologinė parama. Jei užkietėjimas susijęs su stresu, įtampa ar nerimu, gali būti naudinga elgesio terapija ar atsipalaidavimo metodai.


8. Gretutinių ligų gydymas. Esant skydliaukės, neurologinių ar struktūrinių žarnyno ligų sukeltam užkietėjimui, būtina gydyti pagrindinę būklę.


9. Chirurginis gydymas. Labai retai taikomas – tik esant rimtiems struktūriniams sutrikimams ar neveiksmingam kitam gydymui.

Vidurių užkietėjimas gali sukelti įvairių komplikacijų, ypač jei yra lėtinis arba gydymas nevykdomas tinkamai.

Pirmiausia gali išsivystyti hemorojus – išangės venų išsiplėtimas, dėl intensyvaus stanginimosi tuštinantis. Dažnai hemorojus sukelia kraujavimą ir diskomfortą.

Taip pat gali atsirasti išangės plyšimai (fissūros) – mažos žaizdelės išangės srityje, kurios sukelia skausmą ir kraujavimą.

Dėl sunkumo ar ilgo laikotarpio gali susiformuoti žarnyno obstrukcija arba žarnyno prolapsas (iškritimas), kai žarnyno dalis iškrenta per išangę.

Fekalinė akmenligė – išmatų sukietėjimas tiesiojoje žarnoje – gali sukelti lėtinį diskomfortą ir užkirsti kelią normaliam tuštinimuisi.

Ilgalaikis vidurių užkietėjimas gali lemti pilvo skausmus, pilvo pūtimą, o kartais net psichologinį diskomfortą, susijusį su nuolatiniu diskomfortu ir gyvenimo kokybės sumažėjimu.

Vidurių užkietėjimo galima išvengti laikantis sveikos gyvensenos principų. Pirmiausia svarbu subalansuota mityba, kurioje gausu skaidulinių medžiagų – tai vaisiai, daržovės, grūdai ir ankštiniai augalai. Pakankamas vandens vartojimas, ne mažiau kaip 1,5–2 litrus per dieną, padeda išmatoms išlikti minkštoms ir lengviau pasišalinti.

Reguliarus fizinis aktyvumas skatina žarnyno veiklą, todėl kasdienis vaikščiojimas, bėgiojimas ar kiti pratimai yra svarbūs vidurių normaliai funkcijai palaikyti. Taip pat būtina skirti laiko reguliariam tuštinimuisi, neignoruoti natūralaus poreikio ir nespausti, nes tai gali sutrikdyti tuštinimosi refleksą.

Streso valdymas ir emocinė pusiausvyra taip pat daro įtaką žarnyno veiklai, todėl atsipalaidavimo metodai ir meditacija gali būti naudingi. Reikėtų vengti ilgalaikio vaistų, ypač laksatyvų, vartojimo be gydytojo priežiūros, nes tai gali dar labiau sutrikdyti žarnyno funkciją.

Sveiko kūno svorio palaikymas sumažina pilvo spaudimą ir palengvina žarnyno darbą. Jei vidurių užkietėjimas tęsiasi ar kartojasi, svarbu laiku kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas. Tokios prevencinės priemonės padeda išlaikyti žarnyno sveikatą ir išvengti nemalonių komplikacijų.