Padidėjusios tonzilės gali būti pagrindinė knarkimo priežastis
 
Nemažiau rimta indikacija, dėl kurios rekomenduojama kreiptis į gydytoją, tai tonzilių padidėjimas, pasireiškiantis apsunkintu kvėpavimu ar maisto rijimu. Su lėtine infekcija ar genetiniais faktoriais siejama tonzilių hipertrofija nustatoma ne tik suaugusiesiems, bet ir  apie 11 proc. mokyklinio amžiaus vaikų.
 
Pirmasis ligos simptomas – garsus knarkimas. Nors knarkimas gali atsirasti ir dėl kitų bendrinių priežasčių ar ligų (antsvorio, cukrinio diabeto ar hipotireozės), dažniausia priežastis yra gomurinių tonzilių ar liežuvinės tonzilės hipertrofija. „Knarkimas nėra liga, kol jis nesukelia socialinių problemų ar kvėpavimo pauzių miego metu. Dėl stipraus knarkimo garso sutuoktinis neretai miega atskirai vien tam, kad netrukdytų artimiesiems. Labai dažnai kyla nepatogumų nakvojant svečiuose ar komandiruočių metu. Sunerimti reikėtų, jei žmogus ne tik knarkia, bet atsiranda kvėpavimo pauzės (obstrukcinė apnėja). Tuomet vis dažniau žmogus pabunda pavargęs ir nepailsėjęs, likusią dienos dalį jaučiasi mieguistas, sumažėja jo darbingumas ir tuo pačiu didėja irzlumas,“ – sako specialistas. Pasak T. Balsevičiaus, dėl gomurinių tonzilių hipertrofijos, tai yra, kvėpavimo per burną, gali vystytis netaisyklingas dantų sąkandis.
 
Nors yra nustatytas ryšys tarp gomurinių tonzilių hipertrofijos ir bakterinės infekcijos, deja, medikamentinis gydymas yra mažai veiksmingas. Taikant ilgalaikį gydymą antibiotikais, simptomai išnyksta tik 30 proc. pacientų.
 
Dėl knarkimo gydymo moterys susimąsto anksčiau
 
Tyrimais nustatyta, jog nuolat knarkia apie 40 proc. vyrų ir apie 20 proc. moterų. T. Balsevičiaus teigimu, dėl nuolatinio knarkimo moterys kreipiasi pakankamai dažnai dar ir dėl psichologinių priežasčių. Tuo tarpu vyrams knarkimas dažnai suvokiamas savaime suprantamu dalyku, tad jie susigriebia tik tuomet, kai juos ima kamuoti nuolatinis nuovargis ir mieguistumas.