„Ano galo“ gydytojai, arba koloproktologai, Lietuvoje nemėgstami labiau net už odontologus. Ir baimė apsilankyti pas juos kainuoja labai brangiai – kasmet storosios žarnos vėžys nusineša apie tūkstantį gyvybių. Maždaug 4 per dieną arba 1500 žmonių per metus Lietuvoje yra diagnozuojamas šios rūšies vėžys. Tai trečia pagal dažnumą onkologinė liga Lietuvoje. Nepaisant galimos ankstyvos diagnostikos, sergančių šia onkologine liga skaičius kasmet didėja 3–6 procentais arba maždaug 50 ligonių per metus.
Storosios žarnos vėžys lengvai pasiduoda gydymui. Laiku diagnozavus šią onkologinę virškinamojo trakto ligą galima ne tik prailginti gyvenimo trukmę, bet ir visiškai išgyti. Jei vėžys diagnozuojamas 1 stadijos, galima išgelbėti per 90 proc. pacientų, 2 stadijos – apie 70 procentų.
Nepalankiausios yra trečia ir ketvirta stadijos, kurios nustatomos daugiau nei pusei – 60 procentų – pacientų. Taip nutinka dėl gana užslėptos ligos eigos. Kartais pokyčiai, tokie kaip pilvo pūtimas, gurguliavimas jame ar skausmas išangėje, žmonėms atrodo per menki, todėl jie ir neskuba pas gydytoją. Ryškiausias simptomas – kraujas išmatose, tačiau jis nėra dažnas, o kartais pasireiškia jau vėlesnėse stadijose.
Storosios žarnos vėžio simptomai:
Kovojant su šia onkologine virškinamojo trakto liga yra taikomas kompleksinis gydymas – chirurgija, chemoterapija, spindulinė ir biologinė terapija.
JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.
Kitas faktas
Komentarai