Šeimos gydytoja pataria, kaip mažinti cholesterolio lygį

Pati didžiausia blogybė, kad mes cholesterolio nejaučiame. Gali būti labai aukšti cholesterolio kiekiai ir  žmogus  gali visiškai nieko nejausti, o kai jau pradedame jausti, tada atsiranda pažeidimai ir toli pažengę pažeidimai. Kraujagyslės užanka, sutrinka kraujo pratekėjimas, tuomet kraujas nenuteka, nenuneša maisto medžiagų, atsiranda audinių ar organų „badas“. Tokiu  atveju žūsta ląstelės ir gali ištikti ir insultas, ir infarktas ar kažkokių kitų organų, pavyzdžiui, inksto infarktas.

Vadinasi, prieš kovodami su cholesteroliu, turime žinoti jo kiekį kraujyje. Kokius kraujo tyrimus tyrimų reikėtų atlikti?

Pirmasis tyrimas turėtų būti lipidograma. Bendro cholesterolio kiekio tikrai neužtenka, nes bendras cholesterolis duoda mažai informacijos. Vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, neužtenka bendro cholesterolio kiekio. Visose rekomendacijose, tiek Amerikos, tiek Europos kardiologų, didžiausias dėmesys yra teikiamas mažo tankio cholesteroliui, dar vadinamam „blogajam“ cholesteroliui, kuris yra apskaičiuojamas atlikus lipidogramos tyrimą. Išmatuojam bendrą cholesterolio kiekį, išmatuojam trigliceridų kiekį, „gerojo“ cholesterolio, t. y. didelio tankio cholesterolio kiekį, ir iš visų yra išskaičiuojamas mažo tankio arba „blogojo“ cholesterolio kiekis. Tai yra pagrindinis rodiklis, kuris leidžia įvertinti riziką išsivysti širdies ir kraujagyslių ligoms.
 
Jeigu žmogus vartoja nemažai alkoholio, rūko, nesportuoja, maitinasi greito maisto restoranuose ir panašiai. Ar šitie dalykai padidins ir pagreitins insulto ar miokardo infarkto riziką?

Šitie dalykai, žinoma, viską spartina, nes ir tabakas, ir alkoholis, ir sėslus  gyvenimas padidina šias problemas. Vienas pacientas po insulto man labai gražiai pasakė: „Matot aš nieko nedariau per savo gyvenimą, kad aš to išvengčiau“. Mes turime suvokti, kad reikia atsisakyti žalingų įpročių arba neleisti jiems atsirasti. Kitas dalykas – sportas. Labai svarbu judėti, kad gautą energiją sunaudotume.