Šis klastingas vėžys smogia netikėtai: dažniausiai kenčia moterys

Skydliaukės vėžys – tai dažniausia endokrininės sistemos onkologinė liga. Lietuvoje kasmet nustatomi net keli šimtai naujų šios ligos atvejų, o tarp sergančiųjų daugiausia moterys - jis sudaro net 70-80 % sergančiųjų. Rizika sirgti skydliaukės vėžiu siejama su vyresniu amžiumi, lytimi, radiacine apšvita, šeimine anamneze ir kitais faktoriais.

Skydliaukės vėžio formos

Egzistuoja 4 skirtingos skydliaukės vėžio rūšys:

• Papilinis vėžys – pasitaiko dažniausiai (60 % iš visų skydliaukės vėžio atvejų), suserga darbingo amžiaus žmonės, dažniau moterys.
• Folikulinis vėžys – nėra toks dažnas (20 %). Suserga vyresni žmonės.
• Medulinis vėžys – reta skydliaukės vėžio forma (10 %). Didesnę riziką susirgti turi tie asmenys, kurių šeimoje jau buvo žmonių, sirgusių šia liga.
• Anaplastinis vėžys – reta forma, dažniau nustatomas vyresnio amžiaus žmonėms, ir vėlgi moterims.

Nuo vėžio rūšies priklauso ir skiriamas gydymas, ir prognozuojamos pasveikimo galimybės. Vis dėlto, pastebima, kad nuo skydliaukės vėžio sėkmingai pasveiksta daugiau nei 90 % pacientų. 

Skydliaukės vėžio simptomai

Kaip ir kiti vėžiniai susirgimai, skydliaukės vėžys vystosi lėtai ir iš pradžių nesukelia beveik jokių pastebimų simptomų. Laikui bėgant vėžys plinta ir pacientas gali imti jausti nemalonius pojūčius, pavyzdžiui:

• Padidėja skydliaukė,
• Skydliaukėje atsiranda sukietėjusių mazgelių,
• Užkimsta balsas,
• Aplink skydliaukę gali būti spaudžiami nervai,
• Gali būti jaučiamas spaudimo jaumas kaklo srityje,
• Padidėja kaklo, viršraktikauliniai limfmazgiai.

Jei pastebite, kad skydliaukė padidėjusi ar yra kitų minėtų simptomų, reikia kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją. 

Svarbu suprasti, kad dažniausiai skydliaukėje atsiradę mazgai būna nepiktybiniai (apie 90 - 95 %), todėl aptikus juos neverta išsigąsti, geriau nueiti pas gydytoją, kuris atliks visus reikiamus tyrimus ir nustatys tikslią diagnozę.