Fitoestrogenai – vertingų savybių junginiai, galintys pakeisti estrogenus

Fitoestrogenai yra natūralūs junginiai, aptinkami pieno produktuose, linų sėmenyse, apyniuose, sojų gaminiuose ir kt. Šių junginių cheminė struktūra panaši į estrogeno. Estrogenai yra moteriškieji lytiniai hormonai, palaikantys lytinę sveikatą, vaisingumą, sveikus kaulus, atsakingi už medžiagų apykaitą, nuotaiką ir net gerą odos būklę. Jie gaminasi ir vyrų organizme, tik kur kas mažesniais kiekiais.

Fitoestrogenai organizmui gali turėti panašų poveikį kaip ir estrogenas, tad gali padėti menopauzę išgyvenančioms moterims, kurių estrogeno lygis organizme yra žemas. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad norint pajusti realų fitoestrogenų poveikį organizmui, reikia vartoti itin didelius jų kiekius. Rekomenduojama paros norma nenustatyta, bet, priklausomai nuo negalavimo, gali varijuoti nuo ~20 iki 200 mg. Daugumoje maisto produktų fitoestrogenų yra nedaug. Palyginti su natūraliai organizmo gaminamu estrogeno kiekiu, su maistu jų gaunama mažai, tad tiesiog patariama vartoti fitoestrogenų papildus.

Kas yra fitoestrogenai ir kokia jų funkcija organizme?

Fitoestrogenai yra natūraliai susidarantys junginiai, aptinkami daugiau nei 300 augalų. Jie tarsi „pavaduoja“ estrogeną – hormoną, darantį įtaką lytinei brandai, menstruacijoms, moterų libido ir kt. Estrogenas taip pat palaiko ir vyrų lytinę funkciją. Fitoestrogenų cheminė struktūra yra labai panaši į estradiolio – svarbiausio ir aktyviausio estrogeno iki pat prasidedant menopauzei.

Fitoestrogenams patekus į organizmą, receptoriai juos traktuoja kaip natūralius estrogenus. Tačiau taip pat reikėtų turėti omenyje, kad organizmas fitoestrogenus iš maisto pasisavina sunkiai, todėl norint pajusti realų poveikį sveikatai, reikia gauti itin didelius šių medžiagų kiekius. Tą pasiekti lengviausia vartojant specialius maisto papildus.

Pavyzdžiui, sojose yra izoflavonų, kurie organizmo audiniuose veikia kaip estrogenai. Reguliariai reikėtų suvartoti bent po 40–70 mg izoflavonų: tik tuomet pajusite poveikį sveikatai. Kai kuriose Azijos šalyse, kur sojų produktai racione vyrauja, žmonės su maistu kasdien gauna 15–50 mg izoflavonų, o europiečiai – tik iki kelių miligramų per dieną.

Fitoestrogenų nauda organizmui ir pritaikymo būdai gydomaisiais tikslais

Fitoestrogenų nauda priklauso nuo hormonų lygio organizme, suvartojamo ir pasisavinamo šių medžiagų kiekio ir kt. 

Fitoestrogenai palengvina menopauzės simptomus, tinka gydant osteoporozę, širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą ir jų prevencijai, esant aukštam cholesterolio lygiui, norint kontroliuoti kūno svorį, išsaugoti sveiką odą ir kt. Fitoestrogenai taip pat laikomi antioksidantais bei, manoma, gali pristabdyti uždegimus. 

Fitoestrogenų poveikis:

• Palengvina menopauzės simptomus. Suvartojant didesnį kiekį fitoestrogenų, sumažėja karščio bangos, miego sutrikimų, rečiau pasireiškia depresijos simptomai, kiek mažiau moterų patiria lytinę disfunkciją.
• Sumažina osteoporozės riziką. Mažas estrogeno kiekis gali nulemti kaulų trapumą, osteoporozę. Kaulų lūžių tikimybė menopauzės laikotarpiu padidėja net 50 %.
• Sumažina onkologinių ligų riziką. Remiantis 2020 m. tyrimų apžvalga, sojose esantys fitoestrogenai sumažina krūties, kiaušidžių bei prostatos vėžio riziką. Kuo daugiau sojų izoflavonų vartojama, tuo mažesnė tikimybė susirgti šių formų vėžiu.
• Padeda gydyti onkologines ligas. Kai kurie tyrimai rodo, kad fitoestrogenai vartojami ne tik vėžio prevencijai, bet yra efektyvūs jau susirgus onkologine liga. Jie papildo kitus įprastus gydymo metodus, pavyzdžiui, chemoterapiją, spindulinę terapiją, hormonų terapiją ir kt.
• Teigiamai veikia senstančią odą. Estrogenai padeda išsaugoti sveiką odą, o menopauzės laikotarpiu senėjimo požymiai trūkstant kolageno ir odai praradus elastingumą dar labiau išryškėja, be to, lėčiau gyja žaizdos. Vietinio poveikio fitoestrogenai gali veikti panašiai kaip ir estrogenų kremai, tačiau neturi tiek daug šalutinių poveikių.

Maisto produktai, kuriuose yra fitoestrogenų

Reikėtų suprasti, kad daugelis žmonių su maistu tiesiog negauna pakankamai fitoestrogenų, tad nepajunta ir jokio teigiamo poveikio sveikatai.

Norint pajusti realų fitoestrogenų poveikį reikėtų vartoti didelius kiekius šių maisto produktų:

• Sojų produktai. Neapdorotose sojų pupelėse itin gausu žinomiausių ir ištirtų fitoestrogenų – izoflavonų. Tačiau sojas perdirbant į, pavyzdžiui, tofu, izoflavonų kiekis gerokai sumažėja.
• Riešutai, sėklos. Linų sėmenys yra vienas iš pagrindinių fitoestrogeno lignano šaltinių. Kiek mažiau fitoestrogenų yra daugelyje kitų riešutų bei sėklų (pavyzdžiui, žemės riešutuose, saulėgrąžų sėklose ir kt.).
• Grūdai. Lignanų taip pat yra kviečiuose, rugiuose, avižose, miežiuose.
• Pieno produktai: karvių pienas, jogurtas, sviestas.
• Daržovės: morkos, bulvės, saldžiosios bulvės, kopūstai, brokoliai, špinatai, salierai, pupelės, česnakai, liucernų daigai ir kt.
• Vaisiai, uogos: obuoliai, granatai, vynuogės, įvairios uogos ir kt.
• Žolelės, prieskoniniai augalai: ciberžolės, raudonieji dobilai, apyniai, tikrasis skaistminas ir kt.
• Gėrimai: kava, arbata, raudonasis vynas, alus.

Fitoestrogenų rizika ir šalutinis poveikis

Vartoti maisto produktus, kuriuose yra daug fitoestrogenų yra saugu, tačiau didesnės koncentracijos maisto papildus reikėtų vartoti atsargiai ir tik pasitarus su gydytoju.

Maisto papildų su fitoestrogenais vartojimas turi tam tikrų rizikų:

• Vartoti fitoestrogenų papildų nereikėtų, jei organizmas netoleruoja kurios nors iš sudėtinių papildo dalių.
• Fitoestrogenų negalima vartoti nėščioms moterims.
• Fitoestrogenai gali sutrikdyti endokrininę funkciją.
• Didelio kiekio fitoestrogenų papildų vartojimas gali neigiamai paveikti vaisingumą.

Dažnas fitoestrogenų šalutinis poveikis:

• Alerginės reakcijos;
• Pilvo skausmas;
• Raumenų skausmai;
• Mieguistumas ir kt.