Menopauzė

Menopauzės eiga paprastai skirstoma į tris pagrindinius etapus:

1. Premenopauzė (dar vadinama perimenopauze). Tai laikotarpis prieš menopauzę, kai organizme pradeda mažėti estrogenų kiekis. Menstruacijos tampa nereguliarios, bet dar vyksta. Šis etapas gali prasidėti kelius metus iki menopauzės ir tęstis iki paskutinių menstruacijų.


2. Menopauzė. Tai momentas, kai moteriai 12 mėnesių iš eilės nevyksta menstruacijos, ir nėra jokios kitos priežasties (pvz., nėštumo, ligos). Menopauzė paprastai įvyksta apie 50-uosius gyvenimo metus, bet gali svyruoti tarp 45–55 metų.


3. Postmenopauzė. Tai laikotarpis po menopauzės, kuris tęsiasi visą likusį gyvenimą. Hormonų lygis stabilizuojasi naujame, žemesniame lygyje. Per šį etapą gali mažėti kai kurie perimenopauzėje patirti pokyčiai, bet išlieka didesnė tam tikrų sveikatos rizikų (pvz., osteoporozės) tikimybė. 

Pagrindinė menopauzės priežastis – tai natūralus kiaušidžių funkcijos silpnėjimas, kai jos pamažu nustoja gaminti estrogeną ir progesteroną, du pagrindinius moteriškus lytinius hormonus. Dėl to nutrūksta ovuliacija ir sustoja menstruacinis ciklas.

Be natūralios priežasties, menopauzė gali atsirasti ir dėl kitų veiksnių:

1. Chirurginis kiaušidžių pašalinimas. Jei moteriai pašalinamos abi kiaušidės (pvz., dėl ligos), menopauzė įvyksta staiga, nepriklausomai nuo amžiaus.


2. Chemoterapija ar radioterapija. Gydymas nuo vėžio gali pažeisti kiaušides ir sukelti ankstyvą menopauzę.


3. Ankstyva (priešlaikinė) menopauzė. Gali pasireikšti iki 40 metų amžiaus dėl genetinių veiksnių, autoimuninių ligų ar nežinomų priežasčių.

• Karščio bangos. Staigus šilumos pojūtis, dažniausiai viršutinėje kūno dalyje, lydimas prakaitavimo ir paraudimo.


• Naktinis prakaitavimas. Intensyvus prakaitavimas miegant, kuris gali trikdyti miegą.


• Menstruacijų nereguliarumas. Ciklas tampa trumpesnis, ilgesnis, sunkesnis ar silpnesnis, kol visiškai išnyksta.


• Miego sutrikimai. Sunku užmigti, dažnas prabudinėjimas naktį, nepilnavertis poilsis.


• Nuotaikų svyravimai. Dirglumas, nerimas, liūdesys ar net depresija.


• Makšties sausumas ir diskomfortas lytinių santykių metu. Dėl sumažėjusio estrogeno gleivinė tampa plonesnė ir mažiau elastinga.


• Sumažėjęs lytinis potraukis (libido).


• Nuovargis ir energijos trūkumas.


• Sutrikusi koncentracija ir atmintis („rūkas galvoje”).


• Plaukų slinkimas, odos sausumas.


• Svorio augimas, ypač pilvo srityje.

Šie simptomai gali pasireikšti per perimenopauzę (laikotarpį prieš menopauzę) ir tęstis dar keletą metų po menopauzės. Jei simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui, rekomenduojama kreiptis į gydytoją – galima taikyti gydymą ar koreguoti gyvenimo būdą, kad pagerėtų savijauta.

1. FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas): tai svarbiausias tyrimas menopauzei įvertinti. Padidėjęs FSH lygis rodo, kad kiaušidės pradeda prarasti funkciją. Diagnozei dažnai reikalingi pakartotiniai matavimai, nes šio hormono kiekis gali svyruoti.


2. Estrogenų (estradiolio) kiekis kraujyje: menopauzės metu estrogenų lygis mažėja. Šis tyrimas naudojamas kartu su FSH vertinimu, kad geriau suprastų hormoninius pokyčius.


3. LH (liuteinizuojantis hormonas): šis hormonas taip pat gali padidėti menopauzės metu, nors rečiau naudojamas kaip vienintelis rodiklis.


4. Skydliaukės funkcijos tyrimai (TSH, FT4): šie tyrimai padeda atmesti hipotireozę, kuri gali sukelti panašius simptomus kaip menopauzė, tokius kaip nuovargis, nereguliarus ciklas ar nuotaikų kaita.


5. Prolaktino tyrimas: jei yra menstruacijų sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti ištirti prolaktino lygį kraujyje.


6. Gliukozės ir lipidų kiekis kraujyje: šie tyrimai atliekami siekiant įvertinti širdies bei medžiagų apykaitos rizikas, kurios tampa svarbios postmenopauziniu laikotarpiu.


7. Kaulų tankio tyrimas (DEXA skenavimas): šis tyrimas ne visada daromas iš karto, bet yra svarbus vertinant osteoporozės riziką vėlesnėje menopauzės stadijoje.

Menopauzė yra natūralus procesas, todėl ne visoms moterims reikalingas gydymas. Tačiau jei simptomai yra intensyvūs ir trukdo gyvenimo kokybei, gali būti taikomos įvairios gydymo priemonės, padedančios palengvinti savijautą ir sumažinti su menopauze susijusias rizikas.

1. Hormonų terapija (HRT – hormonų pakaitinė terapija): tai efektyviausias būdas mažinti menopauzės simptomus, tokius kaip karščio bangos, naktinis prakaitavimas, makšties sausumas. Gydymas gali apimti estrogeno arba estrogeno ir progesterono derinį, skiriamą tabletėmis, pleistrais, geliu ar makšties žvakutėmis. Hormonų terapija dažniausiai taikoma moterims iki 60 metų ir per pirmuosius 10 metų nuo menopauzės pradžios, jei nėra kontraindikacijų.


2. Vietinė estrogenų terapija: kai pagrindinis simptomas yra makšties sausumas ar skausmas lytinių santykių metu, gali būti naudojami vietiniai estrogeno preparatai (žvakutės, kremai ar žiedai). Jie veikia tik lokaliai ir turi mažesnę sisteminę įtaką.


3. Alternatyvūs vaistai: kai kurios moterys vartoja nehormoninius vaistus, kurie gali padėti mažinti karščio bangas ar nuotaikos svyravimus.


4. Gyvensenos pokyčiai: sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso mažinimas gali padėti palengvinti simptomus ir pagerinti bendrą savijautą. Taip pat svarbu atsisakyti rūkymo ir riboti alkoholio vartojimą.


5. Maisto papildai ir fitoterapija: kai kurios moterys vartoja augalinius preparatus su fitoestrogenais (pvz., sojų izoflavonais, raudonųjų dobilų ekstraktu), tačiau jų veiksmingumas ir saugumas nėra galutinai įrodytas. Prieš vartojant verta pasitarti su gydytoju.


6. Psichologinė pagalba: jeigu menopauzė sukelia emocinius sunkumus, nerimą ar depresiją, gali padėti psichologinė terapija, palaikymo grupės arba individualus konsultavimas.

Nors menopauzė yra natūralus procesas, dėl hormonų (ypač estrogenų) sumažėjimo organizme ilgainiui gali išsivystyti tam tikros sveikatos problemos, ypač jei jos nėra laiku atpažįstamos ar koreguojamos.

1. Osteoporozė ir kaulų lūžiai. Estrogenas palaiko kaulų tankį. Po menopauzės jo kiekis smarkiai sumažėja, todėl kaulai tampa trapesni, o lūžių – ypač stuburo, riešų ir klubų srityje – rizika padidėja.


2. Širdies ir kraujagyslių ligos. Estrogenas turi apsauginį poveikį širdžiai. Po menopauzės padidėja padidėjusio kraujospūdžio, cholesterolio ir aterosklerozės rizika, todėl didėja širdies ligų ir insulto tikimybė.


3. Makšties ir šlapimo takų problemos. Dėl sumažėjusio estrogeno gali atsirasti makšties sausumas, degimo pojūtis, skausmas lytinių santykių metu, taip pat dažnesnės šlapimo takų infekcijos ir šlapimo nelaikymas.


4. Lytinio potraukio sumažėjimas (libido). Hormoniniai pokyčiai gali turėti įtakos lytiniam gyvenimui – tiek fiziškai, tiek emociškai.


5. Svorio augimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Po menopauzės dažnai lėtėja medžiagų apykaita, riebalai kaupiasi pilvo srityje, padidėja 2 tipo cukrinio diabeto rizika.


6. Psichologinės komplikacijos. Dėl hormonų svyravimų gali kilti nerimas, dirglumas, depresija, miego sutrikimai, pablogėti atmintis ir koncentracija.


7. Gimdos gleivinės (endometriumo) hiperplazija ar vėžio rizika. Ypač jei taikoma netinkamai subalansuota hormonų terapija, gali padidėti gimdos gleivinės pakitimų ar vėžio rizika.

Menopauzės visiškai išvengti neįmanoma, nes tai yra natūralus biologinis procesas, žymintis moters vaisingo laikotarpio pabaigą. Ji neišvengiamai įvyksta, kai kiaušidės nustoja gaminti lytinius hormonus – estrogeną ir progesteroną – ir sustoja menstruacijos.

Tačiau galima išvengti ar sumažinti:

• Stiprių simptomų (karščio bangų, nuotaikos svyravimų, miego sutrikimų) – pasitelkiant gydymą, sveiką gyvenseną ar hormonų terapiją.


• Kai kurių komplikacijų, tokių kaip osteoporozė ar širdies ligos, jei imtasi profilaktinių priemonių.


• Priešlaikinės menopauzės kai kuriais atvejais (pvz., saugant kiaušides nuo žalos per onkologinį gydymą), bet tai priklauso nuo situacijos.