Geležis: kuo ji svarbi ir kam jos stokos rizika didesnė?

Geležis – svarbus mineralas, kurį mūsų organizmas naudoja hemoglobinui – raudonuosiuose kraujo kūneliuose esančiam baltymui – gaminti. Hemoglobinas perneša deguonį iš plaučių į visus kitus organus bei kūno dalis.

Geležis taip pat svarbi raumenų veiklai, kaulų čiulpams ir sklandžiam organų funkcionavimui. Be to, ji dalyvauja hormonų gamyboje. Tiesa, tikrąją geležies svarbą pajaučiame, kai jos trūksta – tuomet pasireiškia daugybė įvairių negalavimų: nuo išbalusios odos iki galvos svaigimo ir silpnumo.

Geležies rekomenduojama paros norma (RPN)

Kaip ir daugelio kitų mikroelementų, geležies RPN priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės:

• 0–6 mėn. kūdikiai – 0,27 mg;
• 7–12 mėn. kūdikiai – 11 mg;
• 1–3 m. vaikai – 7 mg;
• 4–8 m. vaikai – 10 mg;
• 9 – 13 m. vaikai – 8 mg;
• 14–18 m. vaikinai – 11 mg;
• 14–18 m. merginos – 15 mg;
• Suaugę vyrai – 8 mg;
• 19–49 m. moterys – 18 mg;
• Vyresnės nei 50 m. moterys – 8 mg (išimtis – moterys, kurioms dar neprasidėjo menopauzė ir vis dar tęsiasi mėnesinės. Joms RPN – taip pat 18 mg);
• Nėščios moterys – 27 mg;
• Žindančios moterys – 9–10 mg.

Geležies šaltiniai maiste

Svarbu žinoti, kad maiste yra 2 rūšių geležies:

• Hemo geležies (gyvūninės kilmės maiste): organizmas ją lengvai pasisavina;
• Ne hemo geležies (augalinės kilmės maiste): organizmas ją pasisavina sunkiau.

Geležies yra daugelyje maisto produktų, kai kurie iš jų geležimi praturtinami papildomai.

Maisto produktai, kuriuose yra daugiausia lengvai pasisavinamos geležies:

• Liesa raudona mėsa: jautiena, kiauliena, aviena. Beje, dėl galimos didesnės žarnyno vėžio rizikos patariama riboti raudonos ir perdirbtos mėsos kiekį racione;
• Subproduktai, pavyzdžiui, liežuvis, inkstai, kepenys, kepenų paštetas ir kt. Tiesa, kepenų dėl vitamino A pertekliaus reikėtų vengti nėštumo metu;
• Paukštiena – vištiena ir kalakutiena;
• Jūros gėrybės – lašiša, sardinės, tunas ir kt.

Atkreipkite dėmesį, kad kuo tamsesnė ir intensyvesnė mėsos arba žuvies spalva, tuo daugiau produkte geležies.

Augaliniai geležies šaltiniai (geležis iš jų pasisavinama sunkiau):

• Ankštiniai – pupelės, žirniai, lęšiai, avinžirniai, sojų pupelės ir jų miltai, tofu;
• Tamsiai žalios spalvos ir lapinės daržovės, pavyzdžiui, špinatai, brokoliai, taip pat burokėliai ir jų lapai;
• Riešutai ir sėklos;
• Džiovinti vaisiai – razinos, abrikosai ir kt.;
• Viso grūdo makaronai ir duona;
• Geležimi praturtinta duona, pusryčių dribsniai.

Jeigu esate vegetaras ar veganas, siekdami patenkinti geležies poreikį kasdien turėsite suvartoti maždaug 80 % daugiau geležies.

Kodėl organizmui trūksta geležies?

Daugelis žmonių su maistu gauna pakankamai geležies. Tačiau jos gali pritrūkti nėštumo metu ar maitinantis vegetariškai / veganiškai, t. y. vartojant vien tik augalinės kilmės maistą.

Kartais organizmui sunkiau gauti pakankamai geležies dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, netekus kraujo, dėl skurdžios mitybos, pasireiškiant sutrikimams, dėl kurių organizmas nepasisavina pakankamai geležies iš maisto.

Tikimybė, kad organizmui pritrūks geležies, padidėja, jei:

• Mėnesinės yra itin gausios;
• Moteris yra nėščia arba žindo kūdikį;
• Kūdikis gimė neišnešiotas arba mažo svorio;
• Žmogus labai dažnai aukoja kraujo donorystės tikslais;
• Asmuo serga onkologine liga, tam tikromis virškinimo sistemos ligomis arba širdies nepakankamumu;
• Pacientui reguliariai atliekama inkstų dializė;
• Nutukimas buvo gydomas chirurginiu būdu (pavyzdžiui, atliekama skrandžio mažinimo operacija).

Geležies trūkumas ir anemija

Jei organizmui trūksta geležies, galite susirgti geležies stokos anemija (mažakraujyste). Pradžioje galite nejausti jokių simptomų, tačiau organizme mažėjant geležies kiekiui ir anemijai sunkėjant, simptomai tampa vis akivaizdesni:

• Didelis nuovargis;
• Silpnumas;
• Blyški oda;
• Skausmas krūtinės srityje, dažnas širdies plakimas arba dusulys;
• Galvos skausmas arba svaigimas;
• Šąlančios galūnės – rankos ir pėdos;
• Liežuvio sudirgimas arba skausmas;
• Trapūs nagai;
• Neramių kojų sindromas.

Geležies stokos anemija taip pat gali:

• Nulemti prastą apetitą, ypač kūdikiams ir vaikams;
• Sukelti norą valgyti nevalgomas medžiagas, pavyzdžiui, ledą, žemes ar molį;
• Nulemti keistą potraukį kvapams, pavyzdžiui, gumos, ploviklių ar valymo priemonių.

Anemija gydoma geležies preparatais. Geležis geriau pasisavinama ją vartojant kartu su vitamino C turinčiu maistu (pvz., vaisiais ar daržovėmis, sultimis), o pasisavinama prasčiau kartu vartojant pieno produktus, kavą ar arbatą.

Geležies kiekio tyrimai

Geležies kiekis dažniausiai nustatomas tiriant veninį kraują biocheminiu būdu. Labai dažnai kartu atliekami ir feritino, transferino arba transferino įsotinimo tyrimai. Feritino tyrimas labai svarbus dėl to, kad jis parodo geležies atsargas organizme.

Anemija sergantiems pacientams kraujo tyrimas padeda nustatyti, ar anemiją sukėlė geležies trūkumas, ar lėtinė liga, ar kokios nors kitos priežastys.

Geležies perteklius organizme

Organizmui gali pakenkti ne tik geležies trūkumas, bet ir perteklius. Jei vartojate per daug geležies preparatų (t. y. ≥ 20 mg), organizmas gali siųsti šiuos ženklus:

• Vidurių užkietėjimas;
• Pykinimas ir vėmimas;
• Skrandžio skausmas;
• Viduriavimas;
• Opų formavimasis.

Geležies koncentracija organizme gali padidėti ir sergant kepenų ligomis, trūkstant vitamino B12, sutrikus kepenų, inkstų ar blužnies veiklai.

Per intensyvus geležies kaupimasis organizme gali sukelti hemochromatozę – paveldimą ligą. Įprastai ji gydoma reguliariai iš organizmo pašalinant kraują ir geležies perteklių.

Svarbu: jei vartojate geležies preparatus, juos laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje, nes perdozavimas jiems – labai pavojingas.