Fosforas: kuo svarbus šis mineralas?

Žmogaus organizmui būtinų mineralų sąraše po kalcio antrą poziciją užima fosforas. Jis užtikrina medžiagų apykaitą, padeda funkcionuoti ląstelėms, skatina audinių regeneraciją (atsinaujinimą), palaiko raumenų, širdies ir nervų sistemos veiklą. Tai kaulų, dantų, DNR ir RNR, taip pat riebalų, baltymų ir cukrų statybinė medžiaga. Be to, fosforas dalyvauja adenozino trifosfato – mūsų ląstelių energijos šaltinio – gamyboje. Adenozino trifosfatas taip pat aktyvina fermentus, palaiko pH pusiausvyrą ir kaupia energiją.

Tyrimų duomenimis, dažniau organizme fiksuojamas fosforo perteklius, o ne trūkumas. Fosforo gali trūkti sergant tam tikromis ligomis ar vartojant vaistus. Jei organizmui trūksta fosforo, gali paūmėti širdies ligos, pradėti skaudėti sąnarius, pasireikšti didelis nuovargis. Per didelis fosforo kiekis organizme – kalcifikacija – gali lemti kalcio nusėdimą audiniuose ir organuose, t. y. audinių kalkėjimą. Kalcifikacija gali neigiamai paveikti kraujagysles, inkstus, sąnarius bei kitus audinius.

Fosforas yra itin svarbus organizmo mineralas, sudarantis maždaug 1–1,4 % visos neriebalinės kūno masės.

Didžioji dalis fosforo žmogaus organizme kaupiamas kaupuose, dantyse, kraujyje ir minkštuosiuose audiniuose. Reikiamą fosforo kiekį gauname su maistu. Fosforo yra daugelyje maisto produktų: siekiant išlaikyti mineralų pusiausvyrą svarbu valgyti kuo įvairesnį maistą.

Fosforo nauda sveikatai

Fosforo funkcijos:

• Svarbus tvirtiems ir sveikiems kaulams, stipriems dantims;
• Padeda gaminti energiją, kontroliuoja, kaip organizmas ją kaupia ir panaudoja;
• Yra atsakingas už raumenų judėjimą;
• Filtruoja iš inkstų toksines medžiagas, atliekas;
• Palaiko ir atkuria audinius bei ląsteles;
• Gamina DNR ir RNR – organizmo genetinius statybinius blokus;
• Subalansuoja ir organizmui padeda pasisavinti B grupės vitaminus, vitaminą D, kitus mineralus – jodą, magnį ir cinką;
• Palaiko širdies ritmą.

Fosforo šaltiniai maiste

Fosforo daugiausia baltymų gausiuose maisto produktuose, pavyzdžiui:

• Mėsoje, paukštienoje;
• Žuvyje;
• Piene, pieno produktuose;
• Kiaušiniuose;
• Ankštiniuose, ypač lęšiuose;
• Riešutuose, ypač anakardžiuose, ir kt.

Jei kasdieniame jūsų maisto racione yra pakankamai kalcio ir baltymų, veikiausiai gausite ir reikiamą kiekį fosforo. Kitaip tariant, atminkite, kad daugelyje maisto produktų, kuriuose vyrauja kalcis, gausu ir fosforo.

Tiesa, šio mineralo yra ir baltymų neturinčiuose maisto produktuose, pavyzdžiui:

• Neskaldytuose grūduose;
• Viso grūdo dalių duonoje, dribsniuose;
• Bulvėse;
• Gazuotuose gėrimuose (tiesa, šiais gėrimais negalima piktnaudžiauti, jie nėra naudingi: didelis kiekis fosforo rūgšties gazuotuose gėrimuose kaip tik gali paskatinti greičiau iš organizmo išplauti kalcį, cinką ir magnį).

O riešutuose, sėklose, grūduose ir pupelėse esantis fosforas yra susijungęs su fitatais (biologiškai aktyviais junginiais), todėl jis sunkiau pasisavinamas.

Fosforo rekomenduojama paros norma (RPN)

Normalus fosforo kiekis kraujyje yra 2,5–4,5 mg/dl. Fosforo RPN kinta priklausomai nuo amžiaus.

Suaugusiems žmonėms reikia mažiau fosforo nei, pavyzdžiui, 9–18 m. vaikams. Fosforo RPN:

• Suaugusiesiems žmonėms (nuo 19 metų): 700 mg;
• Vaikams (nuo 9 iki 18 metų): 1250 mg;
• Vaikams (nuo 4 iki 8 metų): 500 mg;
• Vaikams (nuo 1 iki 3 metų): 460 mg;
• Kūdikiams (nuo 7 iki 12 mėnesių): 275 mg;
• Kūdikiams (nuo gimimo iki 6 mėnesių): 100 mg.

Fosforo trūkumas organizme: kas nutinka tokiu atveju?

Fosforo trūkumas gali pasireikšti vartojant insuliną, kortikosteroidus (vaistus, skirtus uždegiminių, alerginių ir autoimuninių ligų gydymui) ar antacidus (preparatus, neutralizuojančius skrandžio rūgštį).

Taip pat fosforo trūkumą organizme gali nulemti diabetas, alkoholizmas, anoreksija, badavimas ir genetiniai sutrikimai.

Apie fosforo trūkumą organizme gali įspėti šie simptomai:

• Sąnarių ir raumenų skausmas;
• Apetito praradimas;
• Dirglumas ar nerimas;
• Nuovargis;
• Sutrikęs vaikų kaulų augimas.

Fosforo perteklius organizme

Fosforo perteklius kraujyje pasitaiko retai, o jei taip nutinka, pagrindinė priežastis – inkstų liga.

Kitos, kur kas rečiau pasitaikančios fosforo pertekliaus priežastys:

• Su maistu gaunama per daug šio mineralo;
• Per intensyvus fosforo turinčių laisvinamųjų ar klizmų vartojimas / naudojimas;
• Vitamino D perdozavimas;
• Hipoparatiroidizmas – liga, išsivystanti dėl prieskydinių liaukų funkcijos nepakankamumo;
• Įvairūs genetiniai sutrikimai.

Per didelis fosfatų – fosforo rūgšties druskų ir esterių – kiekis gali būti toksiškas. O fosforo perteklius gali sukelti viduriavimą, gali pradėti kietėti organai ir minkštieji audiniai.

Didelis fosforo kiekis gali paveikti jūsų organizmo gebėjimą efektyviai panaudoti kitus mineralus – geležį, kalcį, magnį ir cinką. Fosforui susijungus su kalciu, raumenyse gali susidaryti mineralų nuosėdos.

Fosforo tyrimas

Fosforo tyrimą rekomenduojama atlikti:

• Asmenims, kurių organizme padidėjęs kalcio kiekis;
• Sergantiems inkstų ligomis žmonėms;
• Pacientams, sergantiems nekontroliuojamu diabetu;
• Žmonėms, vartojantiems kalcio ar fosforo papildus;
• Fosforo trūkumo simptomus jaučiantiems asmenims.

Fosforo tyrimui kraujas imamas iš venos. Prieš jį bent 8 val. negalima valgyti (geriamas tik vanduo).