Hipoparatiroidizmas

1. Prieskydinių liaukų pažeidimas arba nepakankama raida – dėl įgimto defekto, chirurginės intervencijos ar kitų veiksnių liaukos negamina pakankamai hormono.


2. Paratiroidinio hormono (PTH) gamybos sumažėjimas – kraujyje ima trūkti PTH, kuris būtinas kalcio ir fosforo pusiausvyrai palaikyti.


3. Kalcio koncentracijos mažėjimas – dėl PTH trūkumo sumažėja kalcio įsisavinimas iš žarnyno, jo išsiskyrimas iš kaulų ir reabsorbcija inkstuose.


4. Fosforo koncentracijos padidėjimas – inkstai neišskiria pakankamai fosforo, todėl jis kaupiasi kraujyje.


5. Mineralų pusiausvyros sutrikimas – kalcio trūkumas ir fosforo perteklius ima trikdyti nervų, raumenų bei kaulų veiklą.


6. Ligos progresavimas – jei hormonų trūkumas nepanaikinamas, sutrikimai tampa lėtiniai ir gali paveikti įvairias organizmo sistemas.

Hipoparatiroidizmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios lemia prieskydinių liaukų pažeidimą ar jų hormonų gamybos sutrikimą:

• Chirurginis pažeidimas – dažniausiai po skydliaukės ar kaklo sričių operacijų netyčia pažeidžiamos arba pašalinamos prieskydinės liaukos.


• Autoimuninės ligos – imuninė sistema klaidingai atakuoja prieskydinių liaukų audinius.


• Įgimti vystymosi sutrikimai – prieskydinių liaukų nepakankama raida arba nebuvimas nuo gimimo.


• Genetiniai sindromai – tam tikros paveldimos ligos, susijusios su prieskydinių liaukų funkcijos stoka.


• Spindulinė terapija – kaklo ar krūtinės srities švitinimas, pažeidžiantis liaukų audinius.


• Mineralų pusiausvyros sutrikimai – labai žemas magnio kiekis gali slopinti PTH gamybą.


• Nežinomos priežastys (idiopatinis hipoparatiroidizmas) – kai priežasties nustatyti nepavyksta.

• Raumenų spazmai ir mėšlungis – ypač rankų, kojų ir veido srityje.


• Tirpimas ar dilgčiojimas – dažniausiai aplink burną, rankose ar pėdose.


• Padidėjęs nervų ir raumenų jautrumas – nevalingi trūkčiojimai ar spazmai.


• Silpnumas ir nuovargis – sumažėjusi fizinė ištvermė.


• Trapūs nagai ir plaukų slinkimas – plaukai gali tapti sausi, nagai – lūžinėti.


• Sausa oda – dėl sutrikusios odos mitybos ir kraujotakos.


• Regėjimo pokyčiai – kataraktos vystymasis dėl kalcio apykaitos sutrikimų.


• Širdies ritmo sutrikimai – dėl elektrolitų disbalanso.


• Atminties ir koncentracijos sutrikimai – pažinimo funkcijų sulėtėjimas.

1. Kraujo kalcio koncentracija – nustatomas sumažėjęs kalcio kiekis kraujyje (hipokalcemija).


2. Kraujo fosforo koncentracija – paprastai būna padidėjusi (hiperfosfatemija).


3. Paratiroidinio hormono (PTH) kiekis – žemas hormono lygis patvirtina liaukų veiklos nepakankamumą.


4. Magnio koncentracija kraujyje – žemas magnio lygis gali slopinti PTH gamybą ir veikimą.


5. Vitaminas D – įvertinamas jo kiekis, nes jis svarbus kalcio pasisavinimui.


6. EKG tyrimas – širdies ritmo pokyčių dėl elektrolitų disbalanso nustatymas.


7. Genetiniai tyrimai – atliekami, jei įtariama įgimta ar paveldima ligos forma.

1. Kalcio papildai – geriami kalcio karbonato arba kalcio citrato preparatai, siekiant padidinti kalcio kiekį kraujyje.


2. Vitaminas D (aktyvioji forma) – kalcitriolis arba alfakalcidolis, gerinantys kalcio įsisavinimą iš žarnyno.


3. Magnio papildai – jei nustatomas jo trūkumas, nes magnio stoka slopina PTH veiklą.


4. Fosforo kiekio mažinimas – ribojant fosforo turinčius maisto produktus ar skiriant fosforo rišiklius.


5. Paratiroidinio hormono terapija – kai kuriais atvejais naudojamas rekombinantinis PTH pakaitalas.


6. Reguliari laboratorinė kontrolė – nuolatinis kalcio, fosforo, magnio ir inkstų funkcijos stebėjimas.


7. Gyvensenos korekcija – subalansuota mityba, pakankamas vitamino D gavimas iš saulės, fizinio aktyvumo palaikymas.

Hipoparatiroidizmas, ypač negydomas ar netinkamai kontroliuojamas, gali sukelti įvairias komplikacijas.

Dažniausiai pasireiškia lėtinė hipokalcemija, sukelianti nuolatinius raumenų mėšlungius, spazmus ir nervų dirglumą. Ilgainiui gali išsivystyti katarakta dėl kalcio sankaupų akies lęšiuke.

Kalcio druskos gali kauptis ir kituose audiniuose, sukeldamos kalcifikaciją smegenyse (ypač baziniuose branduoliuose), kas gali lemti judesių sutrikimus ar neurologinius simptomus.

Širdies ritmo sutrikimai atsiranda dėl elektrolitų disbalanso ir gali būti pavojingi gyvybei.

Vaikams liga gali sukelti augimo ir vystymosi sulėtėjimą, o suaugusiesiems – kaulų tankio pokyčius. Be to, dėl ilgalaikio mineralų disbalanso gali pablogėti inkstų funkcija.

Hipoparatiroidizmo visiškai išvengti ne visada įmanoma, tačiau galima sumažinti jo atsiradimo riziką.

Vienas svarbiausių žingsnių – atsargios chirurginės operacijos kaklo srityje, ypač šalinant skydliaukę ar kitus kaklo audinius, kad nebūtų pažeistos prieskydinės liaukos.

Reikėtų vengti kaklo srities spindulinės terapijos, jei įmanoma, arba naudoti apsaugos priemones.

Svarbu gydyti ir kontroliuoti ligas, galinčias paveikti prieskydinių liaukų funkciją, pavyzdžiui, autoimuninius sutrikimus ar sunkią magnio stoką.

Subalansuota mityba, turtinga kalcio, magnio ir vitamino D, padeda palaikyti normalią mineralų pusiausvyrą.

Jei šeimoje pasitaikė genetinių ligų, susijusių su prieskydinėmis liaukomis, gali būti naudinga genetinė konsultacija planuojant šeimą.