Alkoholizmas

1. Pradinis vartojimas. Asmuo pradeda vartoti alkoholį socialinėse situacijose ar kaip būdą atsipalaiduoti.


2. Reguliarus vartojimas. Alkoholis vartojamas dažniau ir didesniais kiekiais, atsiranda psichologinė priklausomybė.


3. Fizinė priklausomybė. Organizmas prisitaiko prie alkoholio buvimo, o jo nebuvimas sukelia abstinencijos simptomus.


4. Tolerancijos didėjimas. Norint pasiekti norimą poveikį, reikia vis didesnių alkoholio dozių.


5. Prarandama kontrolė. Vartojimas tampa nekontroliuojamas, žmogus nebegali savęs sustabdyti ar sumažinti alkoholio kiekio.


6. Fiziniai ir psichiniai pažeidimai. Ilgalaikis vartojimas sukelia organų pažeidimus, psichikos sutrikimus ir socialines problemas.


7. Ligos progresavimas. Be gydymo priklausomybė gilėja, atsiranda rimtų sveikatos, socialinių ir teisinių pasekmių.

• Genetinė polinkis. Kai kurie žmonės turi didesnę riziką susirgti priklausomybe dėl paveldimų smegenų cheminės veiklos ypatumų.


• Psichologinės priežastys. Stresas, nerimas, depresija ar kitos psichikos problemos gali skatinti alkoholio vartojimą kaip savęs gydymo priemonę.


• Socialiniai veiksniai. Aplinkos poveikis, pavyzdžiui, šeimos alkoholizmas, draugų įtaka, kultūriniai įpročiai ir socialinė izoliacija, gali skatinti alkoholio vartojimą.


• Asmenybės bruožai. Impulsyvumas, polinkis rizikuoti ir kiti psichologiniai veiksniai gali didinti priklausomybės riziką.


• Neurocheminiai pokyčiai. Alkoholis veikia smegenų atlygio sistemas, skatindamas norą vartoti jį pakartotinai, o ilgainiui vystosi fizinė ir psichinė priklausomybė.

Šie veiksniai dažnai sąveikauja, todėl alkoholizmas yra kompleksinė liga, reikalaujanti visapusiško požiūrio gydant.

• Nekontroliuojamas noras vartoti alkoholį


• Didėjantis tolerancijos lygis – reikia vis daugiau alkoholio norint pasiekti poveikį


• Abstinencijos simptomai – drebulys, prakaitavimas, nerimas, pykinimas, dirglumas, miego sutrikimai, kai alkoholis nevartojamas


• Prarandama kontrolė – nesugebėjimas sumažinti ar nutraukti vartojimo


• Didelis dėmesys alkoholio vartojimui, planavimas aplink jį kasdienybės


• Socialinių, profesinių ar šeimyninių problemų ignoravimas dėl alkoholio


• Fizinių ir psichinių sveikatos sutrikimų atsiradimas ar blogėjimas


• Elgesio pokyčiai – dirglumas, depresija, uždarumas


• Dažnas girtavimas ir neatitikimas socialinėms normoms


• Vartojimas nepaisant žinomų žalingų pasekmių

Įtariant alkoholizmą, svarbu atlikti tiek klinikinį, tiek laboratorinį ištyrimą, siekiant įvertinti priklausomybės laipsnį ir alkoholio poveikį organizmui.

1. Klinikinė apklausa ir psichologinė įvertinimas. Gydytojas vertina paciento vartojimo įpročius, elgesio pokyčius, gyvenimo kokybę ir socialinius aspektus.


2. Kraujo tyrimai: – Kepenų funkcijos testai (ALT, AST, GGT) – dažnai padidėję dėl alkoholio poveikio kepenims. – MCV (vidutinis eritrocitų tūris). Padidėjęs MCV gali rodyti lėtinį alkoholio vartojimą. – Alkoholio metabolitų tyrimai (pvz., etilo gliukuronidas, fosfatidilcholinas) – parodo neseniai vartotą alkoholį. – Bendras kraujo vaizdas. Anemija ar kiti kraujo pokyčiai gali būti susiję su alkoholio vartojimu.


3. Psichologiniai testai ir anketos. Tokios priemonės kaip AUDIT (Alkoholio vartojimo sutrikimų testas) ar CAGE klausimynas padeda įvertinti priklausomybės laipsnį.


4. Kiti tyrimai. Priklausomai nuo būklės, gali būti atliekami kepenų ultragarsas, neurologiniai tyrimai ar kiti specializuoti testai.

Alkoholizmo gydymas yra kompleksinis procesas, apimantis medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą, siekiant nutraukti alkoholio vartojimą ir atstatyti gyvenimo kokybę.

1. Detoksikacija. Pirmasis žingsnis – saugus fizinio alkoholio nutraukimo procesas, dažnai vykdomas ligoninėje, siekiant sumažinti abstinencijos simptomus ir komplikacijų riziką.


2. Medicininė pagalba. Skiriami vaistai, kurie mažina potraukį alkoholiui, mažina vartojimo riziką ar padeda kontroliuoti abstinencijos požymius.


3. Psichoterapija. Individualios ir grupinės terapijos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija, padeda keisti mąstymą ir elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu.


4. Parama ir reabilitacija. Dalyvavimas savipagalbos grupėse (pvz., Anoniminių Alkoholikų susitikimai), socialinė integracija, gyvenimo įgūdžių lavinimas.


5. Šeimos ir artimųjų įtraukimas. Šeimos terapija ir palaikymas padeda kurti palaikančią aplinką sveikimo procese.


6. Ilgalaikė priežiūra ir stebėsena. Nuolatinis gydytojų ir psichologų stebėjimas, siekiant užkirsti kelią atkryčiams ir palaikyti sveikimą.

Pirmiausia dažnai pasireiškia kepenų ligos, tokios kaip alkoholinė cirozė, hepatitas ir riebalų kepenų liga, kurios gali baigtis kepenų nepakankamumu.

Alkoholis pažeidžia centrinę nervų sistemą, sukeldamas neurologinius sutrikimus, pavyzdžiui, neuropatiją, atminties praradimą ir psichikos sutrikimus, įskaitant depresiją, anksčiau atsiradusią demenciją ir psichozę.

Ilgalaikis alkoholio vartojimas didina širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip hipertenzija, miokardo infarktas ir insultas, riziką.

Be to, alkoholizmas susijęs su padidėjusia inkstų ligų ir virškinimo trakto pažeidimų, tokių kaip gastritas, opos ir pankreatitas, rizika.

Socialinės komplikacijos apima šeimos problemas, darbo praradimą, finansinius sunkumus ir teisines problemas.

Alkoholizmas taip pat didina traumų ir avaringumo riziką dėl koordinacijos sutrikimų ir sumažėjusio atsargumo.

Pirmiausia svarbu ugdyti sveikus gyvenimo įpročius, įskaitant atsakingą požiūrį į alkoholio vartojimą ir vengimą per didelio vartojimo, ypač paauglystėje ir jaunystėje, kai formuojasi gyvenimo įpročiai.

Šeimos vaidmuo yra labai svarbus – tėvai ir artimieji turi būti pavyzdžiu, skatinti atvirą komunikaciją ir palaikyti vaikų emocinę gerovę, taip mažindami riziką vystytis priklausomybei.

Svarbu plėtoti socialinius įgūdžius ir streso valdymo technikas, kurios padeda susidoroti su gyvenimo iššūkiais be alkoholio.

Švietimas ir informavimas apie alkoholio žalą bei priklausomybės pasekmes padeda formuoti sąmoningą požiūrį ir skatina atsakingą elgesį.

Valstybės lygmeniu svarbios prevencinės programos, ribojančios alkoholio prieinamumą, reklamos kontrolė ir pagalbos paslaugų plėtra.

Galiausiai, jei jau kyla rizika ar atsiranda priklausomybės požymių, svarbu laiku kreiptis į specialistus ir gauti tinkamą pagalbą.

Šios priemonės kartu padeda sumažinti alkoholizmo riziką ir palaikyti sveiką gyvenimo būdą.