Cinkas – stipraus imuniteto ir sveikos odos mineralas

Cinkas yra būtinas mūsų organizmui mineralas. Jis labai svarbus imunitetui, padeda išsaugoti sveiką odą, apsaugo nuo ligų ir uždegimų. Jeigu dažnai kartojasi infekcijos, oda ir plaukai yra prastos būklės ar neturite apetito, vertėtų susirūpinti ir pasitikrinti, ar organizmui netrūksta cinko.

Cinko vaidmuo organizme

Cinkas yra gyvybiškai svarbus mineralas, kurį organizmas panaudoja daugeliu būdų. Tai antras pagal gausumą mikroelementas mūsų organizme, cinko aptinkama bene kiekvienoje ląstelėje.

Jis aktyvuoja daugiau nei 300 fermentų, kurie užtikrina sklandžią medžiagų apykaitą, virškinimą, nervų funkcijas ir daugelį kitų procesų.

Jis taip pat labai svarbus odos sveikatai, DNR ir baltymų sintezei. Cinkas nepakeičiamas ląstelėms augant ir vystantis, todėl pakankamai šio mikroelemento labai svarbu gauti kūdikiams, vaikams bei paaugliams.

Negana to, cinkas svarbus skonio ir uoslės pojūčiams: jo trūkstant, prasčiau gebame jausti skonį ir kvapą.

Trumpai apibendrinant, cinkas mūsų organizme užtikrina:

• DNR ir baltymų sintezę;
• Stiprų imunitetą;
• Fermentų veiklą;
• Žaizdų gijimą;
• Augimą ir vystymąsi, kaulinio audinio formavimąsi ir kt.

Mūsų organizmas pats cinko nepasigamina, tad visą jo kiekį turime gauti su maistu arba papildais.

Cinko rekomenduojama paros norma (RPN)

• Suaugusiems vyrams – 11 mg;
• Suaugusioms moterims – 8 mg;
• Nėščiosioms – 11 mg, o žindančioms moterims – 12 mg;
• Kūdikiams ir vaikams iki 3 m. – 3 mg;
• 4–8 m. vaikams – 5 mg;
• 9–13 m. vaikams – 8 mg.

Didžiausia leistina cinko riba per parą – 40 mg, tačiau jei nustatytas didelis cinko trūkumas, laikinai galima vartoti ir didesnes papildų dozes.

Jei neturite sveikatos problemų, trukdančių pasisavinti cinką, RPN turėtų būti nesunku pasiekti vien tik sveikai maitinantis. Tačiau jei mityba nėra visavertė, maitinatės vegetariškai arba veganiškai, su maistu gali būti sunku gauti visą rekomenduojamą mineralo kiekį.

Jei vartojate cinko papildus, rinkitės geriau absorbuojamas formas – cinko citratą arba cinko gliukonatą, o ne cinko oksidą: pastarasis absorbuojamas prasčiau.

Kokiame maiste yra daugiausia cinko?

Cinko natūraliai gausu daugelyje gyvūninės ir augalinės kilmės maisto produktų, todėl didžioji dalis žmonių organizmo atsargas nesunkiai papildo pakankamu kiekiu šio mikroelemento.

Maisto produktai, kuriuose gausu cinko:

• Vėžiagyviai: austrės, krabai, midijos, omarai ir moliuskai;
• Mėsa: jautiena, kiauliena, ėriena;
• Paukštiena: kalakutiena ir vištiena;
• Žuvis: plekšnė, sardinės, lašiša;
• Ankštiniai augalai: avinžirniai, lęšiai, pupelės, juodosios pupelės;
• Riešutai ir sėklos: anakardžiai, moliūgų, kanapių sėklos;
• Pieno produktai: pienas, jogurtas ir sūris;
• Kiaušiniai;
• Viso grūdo produktai: avižos, bolivinė balanda (knyva), rudieji ryžiai ir kt.;
• Daržovės: lapiniai kopūstai, žirniai, smidrai, burokėlių lapai;
• Grybai.

Nors natūraliai cinko gausu daugelyje maisto produktų, dalis jau paruošto maisto, pavyzdžiui, pusryčių dribsnių ir užkandžių batonėlių, papildomai praturtinti cinku.

Svarbu. Gyvūninės kilmės produktuose esantį cinką organizmas lengvai pasisavina. Turėkite omenyje, kad iš augalinių šaltinių (pavyzdžiui, ankštinių augalų ir viso grūdo dalių produktų) cinkas absorbuojamas ne taip efektyviai dėl kitų absorbciją slopinančių augalinių junginių.

Cinko trūkumas

Nors cinko trūkumas pasireiškia retai, vis tik šio mikroelemento tam tikrais atvejais gali trūkti. Dažniausiai cinko deficitas nustatomas:

• Žmonėms, kuriems pasireiškė retos genetinės mutacijos;
• Žindomiems kūdikiams, kurių mamos negauna pakankamai cinko;
• Vyresniems kūdikiams, kurie negauna papildomo maisto ir yra vien tik žindomi;
• Žmonėms, sergantiems alkoholizmu;
• Pacientams, vartojantiems tam tikrus imunitetą slopinančius vaistus.
• Žmonėms, sergantiems virškinimo trakto ligomis, pavyzdžiui, Krono liga;
• Vegetarams ir veganams;
• Nėščioms arba žindančioms moterims;
• Žmonėms, sergantiems pjautuvine anemija;
• Žmonėms, sergantiems lėtine inkstų liga;
• Žmonėms, kurie nepakankamai valgo, įskaitant ir sergančiuosius anoreksija ar bulimija.

Lengvo cinko trūkumo simptomai:

• Viduriavimas;
• Nusilpęs imunitetas;
• Suplonėję plaukai;
• Sutrikęs skonis ar uoslė;
• Sausa oda;
• Lėtai gyjančios žaizdos;
• Vaisingumo problemos.

Sunkaus cinko trūkumo simptomai:

• Sutikęs augimas ir vystymasis;
• Vėluojanti lytinė branda;
• Odos bėrimai;
• Lėtinis viduriavimas;
• Elgesio problemos.

Dažniausiai cinko trūkumas nėra ženklus, dažniau jis pasireiškia vaikams, kurių mityboje trūksta svarbių maistinių medžiagų. Organizme trūkstant cinko, silpnėja imunitetas, padidėja infekcijų tikimybė, tad besivystančiose šalyse dėl to miršta per 450 tūkst. dar nė 5 m. nesulaukusių vaikų.

Manoma, kad cinko dėl skurdžios mitybos visame pasaulyje gali trūkti apie 2 mlrd. žmonių.

Cinko trūkumo nustatymas

Laboratoriniais tyrimais sunku diagnozuoti cinko trūkumą, nes organizmas griežtai kontroliuoja cinko kiekį. Taigi, net jei tyrimas rodo, kad cinko kiekis yra normalus, jo vis tiek gali trūkti.

Gydytojai, vertindami, ar jums reikia cinko papildų, atsižvelgia ne tik į kraujo tyrimų rezultatus, bet ir į kitus rizikos veiksnius, pavyzdžiui, skurdžią mitybą ar genetiką.

Cinko perdozavimas

Pavojų kelia ne tik cinko trūkumas, bet ir perdozavimas.

Tipinė cinko perdozavimo priežastis – suvartojama per daug papildų. Dėl to gali pasireikšti tiek ūmūs, tiek ir lėtiniai simptomai, pavyzdžiui:

• Pykinimas ir vėmimas;
• Viduriavimas;
• Pilvo spazmai ir skausmas;
• Galvos skausmai;
• Kitų maisto medžiagų trūkumas. Pavyzdžiui, nuolat suvartojant per daug cinko gali sutrikti vario ir geležies absorbcija.

Norėdami išvengti cinko pertekliaus organizme, venkite vartoti dideles cinko papildų dozes, nebent tokią rekomendaciją pateikė gydytojas.