Cholesterolis: ką reikėtų žinoti ir kaip sumažinti jo lygį?

Cholesterolis – viena iš plačiausiai aptarinėjamų medžiagų, ypač širdies ir kraujagyslių ligų kontekste. Ir nors dažnai cholesterolį įsivaizduojame kaip kažkokį „baubą“, iš tikrųjų jis – svarbi ir net organizmui būtina medžiaga.

Cholesterolis padeda formuoti ląstelių membranas, susidaryti tulžies rūgštims, jis būtinas hormonų gamybai, vitamino D sintetinimui ir kt. Tačiau šios medžiagos perteklius yra vienas esminių aterosklerozės (sisteminės kraujagyslių sienelių ligos) ir su ja susijusių sveikatos sutrikimų rizikos veiksnių.

Kas yra cholesterolis, kaip jis klasifikuojamas, kokios yra cholesterolio normos, kaip matuojamas jo kiekis kraujyje ir kaip sumažinti padidėjusį jo lygį?

Kas yra cholesterolis?

Cholesterolis – tai riebalinė (lipidinė) vašką primenanti medžiaga, aptinkama visose kūno ląstelėse ir keliaujanti kraujotakos sistema. Cholesterolį gamina kepenys. Tačiau taip pat jo galima rasti ir tam tikruose maisto produktuose, daugiausia gyvūninės kilmės.

Tik apie 20–30 % viso cholesterolio gauname su maistu, o likusią dalį organizmas pasigamina pats.

Cholesterolis kraujyje netirpsta, tad jungiasi su kraujo plazmos baltymais lipoproteinais, padedančiais jį pernešti.

Kodėl cholesterolis yra reikalingas?

Organizme cholesterolis yra būtinas šioms funkcijoms:

• Suteikia ląstelėms stabilumo ir elastingumo;
• Užtikrina hormonų estrogeno, testosterono, kortizolio gamybą;
• Dalyvauja tulžies rūgščių, kurios yra reikalingos riebalų virškinimui, sintezėje;
• Užtikrina ir vitamino D, itin svarbaus imuninei sistemai, kaulams bei odai, gamybą.

Kokios yra cholesterolio rūšys?

Tikriausiai esate girdėję apie „gerąjį“ ir „blogąjį“ cholesterolį. Kuo jie skiriasi ir kokia dar viena cholesterolio frakcija dažniausiai išskiriama?

Didelio tankio lipoproteinai (DTL) – „gerasis“ cholesterolis

„Gerasis“ cholesterolis surenka perteklinį cholesterolį iš audinių ir nugabena jį atgal į kepenis, kur jis perdirbamas. Todėl didesnis DTL kiekis yra naudingas – tai natūrali organizmo apsauga nuo aterosklerozės.

Mažo tankio lipoproteinai (MTL) – „blogasis“ cholesterolis

Tai dalelės, pernešančios cholesterolį iš kepenų į ląsteles ir audinius. Jei jų per daug, jos ima kauptis kraujagyslių sienelėse ir formuoti aterosklerozines plokšteles. Dėl to kraujagyslės siaurėja, prastėja kraujotaka ir didėja infarkto bei insulto rizika.

Trigliceridai

Kartais išskiriama ir dar viena cholesterolio frakcija – tai „energijos kaupikliai“ trigliceridai, kurie yra pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis. Trigliceridų kiekis kraujyje gali padidėti, o perteklius taip pat gali nulemti įvairias sveikatos problemas.

Dažniausiai trigliceridų kiekis kraujyje padidėja antsvorio turintiems, fiziškai neaktyviems, daug nesveiko maisto ir alkoholio vartojantiems žmonėms.

Cholesterolio normos kraujyje

Pasaulio sveikatos organizacija yra pateikusi tokias cholesterolio normas:

• Bendras cholesterolis: iki 200 mg/dL (< 5,17 mmol/L);
• „Blogasis“ cholesterolis: iki 100 mg/dL (< 2,58 mmol/L);
• „Gerasis“ cholesterolis: 40 mg/dL vyrams ir 50 mg/dL moterims;
• Trigliceridai: iki 150 mg/dL (< 1,69 mmol/L).

Svarbu: pacientams, sergantiems širdies ligomis ar cukriniu diabetu, rekomenduojama dar griežčiau kontroliuoti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje ir palaikyti žemesnes normas.

Kaip matuojamas cholesterolio lygis kraujyje?

Cholesterolio kiekis nustatomas atlikus lipidogramą – tyrimą, kuris parodo bendrojo cholesterolio kiekį, „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio santykį bei trigliceridų lygį.

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo, nevalgius 9–12 valandų, ypač jei siekiama itin tiksliai nustatyti trigliceridų kiekį.

Profilaktikai lipidogramą rekomenduojama atlikti:

• Kas 4 m., jei rizika yra maža ar vidurinė;
• Kas 1–2 metus, jei rizika yra didelė,
• Kasmet, jei yra rizikos veiksnių (antsvoris, diabetas, padidėjęs kraujospūdis, paveldimumas, pacientas rūko ir kt.).

Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa: 40–60 m. asmenims širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiniai tyrimai atliekami nemokamai.

Kodėl padidėjęs „blogojo“ cholesterolio lygis yra pavojingas?

Per didelis „blogojo“ cholesterolio kiekis ilgainiui skatina aterosklerozę – nepastebimai besivystantį arterijų sustandėjimą bei siaurėjimą. Kraujagyslėse formuojasi riebalinės plokštelės, kurios sutrikdo kraujotaką, o tai siejama su:

• Infarkto rizika;
• Insulto rizika,
• Periferinių arterijų ligos išsivystymo rizika;
• Krūtinės anginos (stenokardijos) rizika;
• Aukštu kraujospūdžiu: kraujagyslėms sunkiau išsiplėsti.

Svarbu: didžiausia problema – jog padidėjęs cholesterolio lygis nesukelia jokių simptomų, todėl žmogus gali jaustis visiškai gerai, tačiau patirti didelę širdies ligų riziką.

Kaip sumažinti „blogojo“ cholesterolio lygį kraujyje?

Gera žinia – jog cholesterolio lygį galima sureguliuoti atitinkamai koreguojant gyvenimo būdą ir, jei reikia, vartojant vaistus.

Mityba:

• Rinktis daugiau skaidulų turintį maistą;
• Vartoti mažiau sočiųjų riebalų turinčio maisto: riebios mėsos, sviesto, riebių pieno produktų ir kt.;
• Vengti transriebalų – greitojo maisto, pusgaminių, pirktinių kepinių, tepiųjų riebalų mišinių ir pan.;
• Valgyti daugiau omega-3 riebalų rūgščių turinčio maisto, pavyzdžiui, riebios žuvies – lašišos, skumbrės, silkės;
• Mažinti cukraus ir rafinuotų angliavandenių vartojimą.

Fizinis aktyvumas:

• Per savaitę bent 150 min. (2,5 val.) rekomenduojama skirti vidutinio intensyvumo treniruotėms.

Svorio kontrolė:

• Jei žmogus turi antsvorio, kūno masės sumažėjimas 5–10 % gali pastebimai pagerinti lipidų rodiklius.

Metimas rūkyti:

• Rūkymas mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį ir pažeidžia kraujagyslių sieneles, todėl rūkantys žmonės dažniau serga ateroskleroze.

Saikingas alkoholio vartojimas:

• Alkoholis ypač didina trigliceridų kiekį, o didesni jo kiekiai skatina riebalų kaupimąsi kepenyse.

Vaistų vartojimas:

• Jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, gydytojas gali skirti lipidus mažinti padedančių medikamentų. Vaistai parenkami individualiai, atsižvelgiant į riziką ir esamas ligas.