Aterosklerozė

1. Kraujagyslių sienelės pažeidimas – dėl aukšto kraujospūdžio, rūkymo, didelio cholesterolio ar kitų veiksnių pažeidžiama arterijos vidinė sienelė.


2. Riebalų kaupimasis – į pažeistą vietą įsiskverbia „blogasis“ cholesterolis (MTL), kuris kaupiasi sienelėje.


3. Uždegiminė reakcija – organizmas reaguoja į riebalų sankaupas, aktyvuojasi imuninės ląstelės, kurios dar labiau didina pažeidimą.


4. Aterominės plokštelės susidarymas – susikaupia cholesterolio, uždegimo ląstelių, kalcio ir skaidulų mišinys, formuojantis stambią plokštelę.


5. Kraujagyslės spindžio susiaurėjimas – plokštelė mažina kraujo tėkmę, o didėjant – dar labiau blokuoja deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą.


6. Plokštelės plyšimas ar trombozė – uždegimo pažeista plokštelė gali plyšti, o ant jos paviršiaus formuojasi trombas, kuris gali visiškai užblokuoti kraujagyslę.

Šis procesas vystosi lėtai ir tyliai, tačiau ilgainiui gali lemti gyvybei pavojingas širdies ar kraujotakos komplikacijas.

• Padidėjęs cholesterolio kiekis – ypač „blogasis“ MTL cholesterolis kaupiasi kraujagyslių sienelėse.


• Aukštas kraujospūdis – pažeidžia arterijų vidinį sluoksnį, sudarydamas sąlygas riebalų kaupimuisi.


• Rūkymas – skatina uždegimą, mažina „gerojo“ DTL cholesterolio kiekį ir pažeidžia kraujagyslių sieneles.


• Cukrinis diabetas – dėl gliukozės pertekliaus kraujyje greičiau pažeidžiamos arterijos.


• Nutukimas ir nesveika mityba – ypač gausi sočiųjų riebalų ir cukraus dieta skatina riebalų kaupimąsi.


• Fizinio aktyvumo stoka – mažina kraujagyslių elastingumą ir skatina cholesterolio perteklių.


• Genetinė predispozicija – paveldėtas polinkis į lipidų apykaitos sutrikimus ar širdies ligas.

Aterosklerozė dažniausiai išsivysto dėl kelių veiksnių derinio, todėl svarbi nuosekli sveikatos priežiūra ir gyvensenos korekcija.

• Skausmas ar spaudimas krūtinėje (angina) – esant vainikinių arterijų pažeidimui


• Nuovargis ar dusulys fizinio krūvio metu


• Šaltos, blyškios ar skausmingos kojos – esant periferinių arterijų susiaurėjimui


• Protarpinis šlubavimas – kojos skausmas vaikštant, praeinantis sustojus


• Galvos svaigimas, regos ar kalbos sutrikimai – esant kaklo ar smegenų arterijų pažeidimui


• Padidėjęs kraujospūdis – kai pažeidžiamos inkstų arterijos


• Infarktas ar insultas – galimi kaip ūminės aterosklerozės komplikacijos

1. Kraujo lipidograma – nustatomas bendras cholesterolis, MTL („blogasis“), DTL („gerasis“) ir trigliceridai.


2. Gliukozės kiekis kraujyje ir HbA1c – įvertinamas cukrinio diabeto ar insulino rezistencijos buvimas.


3. Kraujospūdžio matavimas – nustatomas arterinės hipertenzijos rizikos veiksnys.


4. Elektrokardiograma (EKG) – gali parodyti širdies išemijos ar ankstesnio infarkto požymius.


5. Širdies echoskopija (echokardiograma) – vertinama širdies veikla ir kraujotaka.


6. Doplerinė ultragrafija – vertinamas kaklo, kojų ar kitų kraujagyslių praeinamumas ir kraujotaka.


7. Kompiuterinė tomografija (KT) su kalcio indeksu – nustato kalcio sankaupas vainikinėse arterijose.


8. Angiografija – tiksli, dažnai invazinė procedūra kraujagyslių susiaurėjimui įvertinti (atliekama esant pažengusiai ligai ar komplikacijoms).

Šie tyrimai padeda įvertinti aterosklerozės riziką, pažaidų mastą ir būtinybę pradėti gydymą ar keisti gyvenimo būdą.

1. Gyvenimo būdo keitimas – tai pirmas ir svarbiausias žingsnis gydant aterosklerozę. Rekomenduojama sveikai maitintis – riboti sočiuosius ir transriebalus, druską, cukrų, valgyti daugiau daržovių, skaidulų ir sveikų riebalų. Reguliarus fizinis aktyvumas (bent 30 minučių per dieną) padeda pagerinti kraujotaką ir sumažinti cholesterolio kiekį. Taip pat būtina atsisakyti rūkymo, riboti alkoholį ir palaikyti sveiką kūno svorį.


2. Vaistų vartojimas – jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, skiriami medikamentai. Dažniausiai naudojami statinai, kurie mažina „blogojo“ MTL cholesterolio kiekį kraujyje. Prireikus skiriami kraujospūdį mažinantys vaistai, cukraus kiekį reguliuojantys preparatai (sergant diabetu), bei antitrombocitiniai vaistai, tokie kaip aspirinas, siekiant sumažinti kraujo krešulių riziką.


3. Reguliarus sveikatos stebėjimas – būtina periodiškai tikrinti kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje, sekti širdies veiklą ir gydymo efektyvumą. Tai padeda laiku pastebėti pokyčius ir koreguoti gydymą.


4. Chirurginės ar invazinės procedūros – jei kraujagyslių susiaurėjimas tampa pavojingas ar sukelia simptomus (pvz., krūtinės anginą), gali būti atliekama angioplastika (kraujagyslės praplėtimas balionėliu ir stento įvedimas), vainikinių arterijų šuntavimo operacija (aplenkiant užsikimšusias vietas), arba endarterektomija – plokštelių pašalinimas iš arterijos. Šios procedūros taikomos pažengusios aterosklerozės atvejais.


5. Ilgalaikė prevencija – net po sėkmingo gydymo būtina toliau laikytis sveiko gyvenimo būdo, vartoti gydytojo paskirtus vaistus ir reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų išvengta atkryčio ar komplikacijų.

Aterosklerozė, jei nėra laiku gydoma ar kontroliuojama, gali sukelti rimtas ir gyvybei pavojingas komplikacijas, susijusias su kraujotakos sutrikimu įvairiuose organuose.

Viena dažniausių komplikacijų – miokardo infarktas, kuris įvyksta, kai aterosklerozinė plokštelė vainikinėse širdies arterijose plyšta ir susiformuoja kraujo krešulys, visiškai užblokuojantis kraujotaką į dalį širdies raumens. Kita labai pavojinga pasekmė – insultas, kai sutrinka kraujotaka smegenyse dėl užsikimšusios arba plyšusios smegenų arterijos.

Pažeidus kojų arterijas, gali vystytis periferinė arterijų liga, pasireiškianti skausmu vaikštant, šlubavimu ar net audinių žuvimu (gangrena), ypač sergant diabetu. Jei pažeidžiamos inkstų arterijos, gali išsivystyti lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas.

Aterosklerozė taip pat didina aortos aneurizmos – arterijos išsiplėtimo ir galimo plyšimo – riziką, kuri gali baigtis mirtimi, jei nėra laiku diagnozuota. Ilgainiui ši liga sukelia organų išemiją, deguonies trūkumą audiniuose, ir dėl to pažeidžia širdį, smegenis, galūnes bei kitus gyvybiškai svarbius organus.

Komplikacijos dažnai būna staigios ir sunkios, todėl svarbiausia – aterosklerozę atpažinti kuo anksčiau ir imtis veiksmingų prevencinių bei gydymo priemonių.

Aterosklerozės galima išvengti, jei laiku imamasi sveikos gyvensenos įpročių ir kontroliuojami pagrindiniai rizikos veiksniai, susiję su širdies ir kraujagyslių sistema.

Pirmiausia būtina rūpintis mityba – riboti sočiųjų riebalų, transriebalų, cukraus ir druskos vartojimą, valgyti daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, žuvies ir sveikųjų riebalų (pvz., alyvuogių aliejaus ar riešutų). Reguliarus fizinis aktyvumas, bent 30 minučių kasdien, padeda palaikyti sveiką kūno svorį, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir stiprina kraujagysles.

Taip pat svarbu mesti rūkyti, nes tabakas tiesiogiai pažeidžia arterijų sieneles ir spartina plokštelių formavimąsi. Kraujo spaudimo, cholesterolio ir gliukozės kontrolė yra būtina – esant padidintiems rodikliams, reikia laikytis gydytojo rekomendacijų ir, jei reikia, vartoti paskirtus vaistus.

Būtina vengti ilgalaikio streso, reguliariai ilsėtis, gerai miegoti ir skirti laiko atsigavimui. Taip pat rekomenduojama reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei šeimoje yra širdies ligų ar turite kitų rizikos veiksnių (pvz., antsvorio, diabetą).

Svarbiausia – prevenciją pradėti kuo anksčiau, nes aterosklerozė vystosi lėtai ir dažnai be simptomų, tačiau laiku imantis veiksmų, ją galima visiškai sustabdyti ar net atgręžti.