Krūtinės angina

1. Vainikinių arterijų susiaurėjimas – dėl aterosklerozės širdį maitinančios kraujagyslės tampa siauresnės.


2. Sumažėjusi kraujotaka į širdies raumenį – kraujas sunkiau teka pro susiaurėjusias arterijas, ypač fizinio krūvio ar streso metu.


3. Deguonies trūkumas širdies raumeniui – kai širdis dirba intensyviau, jai reikia daugiau deguonies, bet jo negali gauti pakankamai.


4. Laikinas širdies raumens išemijos epizodas – dėl deguonies trūkumo sutrinka širdies raumens veikla.


5. Skausmo ar spaudimo krūtinėje pojūtis – pasireiškia tipiški krūtinės anginos simptomai, kurie dažniausiai praeina pailsėjus ar pavartojus nitroglicerino.

• Aterosklerozė – dėl cholesterolio sankaupų siaurėja vainikinės arterijos, aprūpinančios širdį krauju.


• Sumažėjusi kraujotaka – susiaurėjusios kraujagyslės nebegali patenkinti širdies raumens deguonies poreikio.


• Fizinis krūvis ar stresas – širdžiai dirbant intensyviau, padidėja jos deguonies poreikis, bet kraujotaka per susiaurėjusias arterijas to užtikrinti nepajėgia.


• Kraujagyslių spazmai – retais atvejais krūtinės anginą sukelia staigus, laikinas arterijos susitraukimas, net jei nėra aterosklerozės.


• Padidėjęs kraujospūdis ar širdies susitraukimų dažnis – didina širdies darbą ir deguonies poreikį, sukeldamas anginos epizodą.

• Spaudžiantis krūtinės skausmas


• Skausmas plinta į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį


• Dusulys


• Šaltas prakaitas


• Silpnumas ar nuovargis fizinio krūvio metu

1. EKG (elektrokardiograma) – fiksuoja širdies elektrinius impulsus, leidžia nustatyti išemijos požymius.


2. Širdies echoskopija (echokardiograma) – parodo širdies raumens veiklą ir struktūrinius pakitimus.


3. Kraujo tyrimai – nustatomas cholesterolio kiekis, gliukozė, širdies fermentai (ypač jei įtariamas infarktas).


4. Krentantis krūvio testas (veloergometrija) – tikrinamas širdies atsakas į fizinį krūvį.


5. Koronarinė angiografija – vertinamas vainikinių arterijų praeinamumas, ypač esant rimtesniems susiaurėjimams.


6. Širdies KT ar MRT – taikomi išplėstinei diagnostikai, kai reikia tikslesnio vaizdo.

Svarbu kuo anksčiau nustatyti sutrikimą, kad būtų galima laiku pradėti gydymą ir sumažinti miokardo infarkto riziką. Jei jaučiate skausmą krūtinėje fizinio krūvio metu – nedelskite kreiptis į gydytoją.

Krūtinės anginos gydymas siekia sumažinti širdies apkrovą, pagerinti kraujotaką ir užkirsti kelią komplikacijoms:

1. Vaistai – skiriami nitratai (pvz., nitroglicerinas) skausmui mažinti, beta blokatoriai ir kalcio kanalų blokatoriai širdies darbui sulėtinti, aspirinas ar kiti antitrombocitiniai vaistai trombų prevencijai, statinai cholesterolio mažinimui.


2. Gyvensenos keitimas – būtina mesti rūkyti, mažinti cholesterolio kiekį, kontroliuoti kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, laikytis sveikos mitybos ir judėti pagal galimybes.


3. Intravencinės procedūros – jei arterijos labai susiaurėjusios, atliekamas vainikinių arterijų stentavimas arba, esant sudėtingesniems atvejams, šuntavimo operacija (CABG).

Svarbu gydymo neatidėlioti – krūtinės angina yra įspėjimas apie rimtus kraujotakos sutrikimus ir gali būti infarkto pranašas. Reguliari kardiologo priežiūra ir paskirto gydymo laikymasis yra būtini.

Krūtinės angina, jei nėra tinkamai gydoma ar prižiūrima, gali sukelti kelias rimtas komplikacijas, susijusias su širdies kraujotakos pablogėjimu. Pavojingiausia komplikacija yra miokardo infarktas – tai širdies raumens dalies žuvimas dėl visiško kraujotakos nutrūkimo vainikinėje arterijoje. Be to, ilgainiui gali išsivystyti širdies nepakankamumas, kai širdis nebepajėgia tinkamai pompuoti kraujo, todėl atsiranda dusulys, tinimai, silpnumas.

Kita galima komplikacija – širdies ritmo sutrikimai (aritmijos), kurie gali būti pavojingi gyvybei. Kartais, progresuojant ligai, krūtinės angina tampa nestabili, kai skausmas atsiranda net ramybės būsenoje – tai laikoma skubios medicininės pagalbos reikalaujančia būkle.

Norint išvengti krūtinės anginos, svarbu rūpintis širdies ir kraujagyslių sveikata bei kontroliuoti rizikos veiksnius, lemiančius vainikinių arterijų susiaurėjimą. Pirmiausia, būtina sveika gyvensena – subalansuota mityba, mažinanti cholesterolio kiekį kraujyje, reguliarus fizinis aktyvumas pagal galimybes ir sveiko kūno svorio palaikymas.

Taip pat labai svarbu mesti rūkyti, nes rūkymas žymiai padidina kraujagyslių pažeidimo ir širdies ligų riziką. Reikia kontroliuoti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje ir gydyti cukrinį diabetą, jei toks yra. Reguliariai atliekami profilaktiniai patikrinimai ir bendradarbiavimas su gydytoju leidžia laiku pastebėti širdies kraujotakos sutrikimus.

Vengiant streso, užtikrinant pakankamą poilsį ir laikantis gydytojo rekomendacijų, galima efektyviai sumažinti krūtinės anginos ir kitų širdies ligų riziką.