Miokardo infarktas

1. Aterosklerozės vystymasis. Vainikinėse arterijose kaupiasi cholesterolio plokštelės, kurios siaurina kraujagyslių spindį.


2. Plokštelės plyšimas. Dėl mechaninio streso ar uždegimo aterosklerozinė plokštelė plyšta, atverdama trombocitams ir kraujo krešėjimo faktoriams sąlytį su krauju.


3. Kraujo krešulio (trombo) susidarymas. Krešulys greitai užkemša arteriją arba jos dalį, užkertant kelią kraujo tėkmei.


4. Kraujotakos nutraukimas. Kraujas nebegali tiekti deguonies į širdies raumenį, esančią už užkimštos arterijos.


5. Širdies raumens ląstelių žūtis (nekrozė). Dėl deguonies trūkumo raumens ląstelės pradeda žūti, prasideda nekroziniai procesai.


6. Pažeidimo plitimas. Jei kraujotaka neatsistato greitai, pažeidimas plečiasi, veikiant didesnį širdies raumens plotą.


7. Širdies funkcijos sutrikimas. Žuvus ląstelėms, sutrinka širdies pumpavimo funkcija, kas gali sukelti komplikacijas, tokias kaip širdies nepakankamumas ar aritmijos.

Miokardo infarktas atsiranda dėl širdies kraujagyslių užsikimšimo, kuris neleidžia deguonimi prisotintam kraujui patekti į širdies raumenį. Pagrindinės priežastys:

• Aterosklerozė. Vainikinių arterijų sienelėse kaupiasi riebalinės plokštelės (cholesterolis, kalcis, ląstelinių atliekų kaupimasis), kurios siaurina arterijų spindį ir mažina kraujo tekėjimą.


• Plokštelės plyšimas ir trombozė. Aterosklerozinės plokštelės paviršius gali plyšti, sukelti kraujo krešulių (trombų) susidarymą, kurie užkemša arteriją.


• Arterijų spazmas. Kartais vainikinės arterijos susitraukia (spazmas), laikinai sumažindamos kraujo tekėjimą.


• Rizikos veiksniai. Tokie kaip rūkymas, aukštas kraujospūdis, diabetas, nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas, stresas ir genetinė polinkis skatina aterosklerozės vystymąsi ir širdies kraujotakos sutrikimus.

Šie veiksniai kartu arba atskirai sukelia kraujotakos nutraukimą širdies raumenyje, dėl ko atsiranda miokardo infarktas.

• Staigus, intensyvus krūtinės skausmas arba spaudimas, dažnai už krūtinkaulio


• Skausmas, plintantis į kairę ranką, petį, kaklą, žandikaulį arba nugarą


• Dusulys arba kvapo trūkumas


• Pykinimas ar vėmimas


• Šaltas prakaitavimas


• Galvos svaigimas arba alpimas


• Neramumas, nerimas ar mirties baimė


• Silpnumas ir nuovargis

1. Elektrokardiograma (EKG). Greitas ir pagrindinis tyrimas, rodantis širdies elektrinę veiklą bei galimus infarkto požymius.


2. Kraujo tyrimai (biomarkeriai). Vertinami širdies raumenų pažeidimo žymenys, tokie kaip troponinai, kreatino kinazės MB frakcija (CK-MB) – jų padidėjimas patvirtina miokardo pažeidimą.


3. Krūtinės ląstos rentgenograma. Nustatoma širdies dydis, plaučių būklė ir kiti galimi pakitimai.


4. Echokardiografija (širdies ultragarsas). Vertina širdies raumens judrumą, pumpavimo funkciją ir komplikacijas.


5. Koronarografija. Invazinis tyrimas, leidžiantis tiesiogiai įvertinti vainikinių arterijų būklę ir atlikti intervencinį gydymą (pvz., angioplastiką).


6. Kiti laboratoriniai tyrimai. Vertinami kraujo lipidų kiekiai, gliukozė, kraujo krešėjimo rodikliai, elektrolitai.

Greitas ir tinkamas tyrimų atlikimas yra esminis norint užtikrinti efektyvų gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką.

Miokardo infarkto gydymas yra skubus ir kompleksinis procesas, kurio tikslas – kuo greičiau atstatyti kraujotaką širdies raumenyje, sumažinti pažeidimą ir išvengti komplikacijų.

1. Skubi pagalba. Pacientui skiriama deguonies terapija (jei yra deguonies trūkumas), skausmą malšinantys vaistai (pvz., nitratai, opioidai), kraujo krešėjimą mažinantys vaistai (acetilsalicilo rūgštis, heparinas).


2. Reperfuzinė terapija. Tai greitas kraujotakos atstatymas užblokuotoje vainikinėje arterijoje: – Angioplastika su stentu. Per kateterį į kraujagyslę įvedamas balionėlis, kuris atpalaiduoja užsikimšimą, ir dedamas stentas, kad arterija liktų atvira. – Trombolizė. Naudojami vaistai, kurie tirpdo kraujo krešulį, jei angioplastika negalima atlikti skubiai.


3. Intensyvioji priežiūra. Pacientas stebimas intensyvios terapijos skyriuje, atliekami nuolatiniai širdies ritmo, kraujospūdžio ir kvėpavimo stebėjimai.


4. Vaistų gydymas po ūminės fazės: – Antitrombotiniai vaistai (pavyzdžiui, trombocitus stabdantys preparatai) užkerta kelią naujų krešulių susidarymui. – Beta adrenoblokatoriai mažina širdies apkrovą ir sumažina komplikacijų riziką. – AKF inhibitoriai arba ARB padeda apsaugoti širdį ir reguliuoti kraujospūdį. – Statinai mažina cholesterolio kiekį ir lėtina aterosklerozės progresavimą.


5. Reabilitacija. Po stabilizacijos pacientams rekomenduojama kardiologinė reabilitacija, apimanti fizinius pratimus, mitybos korekciją, gyvenimo būdo pokyčius ir psichologinę paramą.


6. Gyvensenos pokyčiai. Svarbu mesti rūkyti, kontroliuoti svorį, reguliariai sportuoti, valgyti sveikai ir valdyti stresą.

Miokardo infarktas gali sukelti įvairias komplikacijas, kurios kartais būna gyvybei pavojingos arba ilgalaikės. Viena dažniausių yra širdies nepakankamumas – būklė, kai pažeidus didelį širdies raumens plotą, širdis nebegali efektyviai pumpuoti kraujo. Taip pat infarktas dažnai sukelia širdies aritmijas, kurios gali būti labai pavojingos, pavyzdžiui, skilvelių virpėjimą.

Sunkūs infarktai gali sukelti širdies raumens plyšimą, kuris dažnai būna mirtinas. Be to, gali išsivystyti širdies tamponada – kraujavimas į širdies maišelį, kuris spaudžia širdį ir trukdo jos darbui. Dėl sumažėjusios širdies funkcijos gali sutrikti ir kitų organų, tokių kaip inkstai ar kepenys, veikla.

Taip pat gali pasireikšti plaučių edema, kai dėl širdies nepakankamumo skystis kaupiasi plaučiuose, sukeldamas dusulį ir kvėpavimo sunkumus. Infarkto vietoje gali formuotis kraujo krešuliai, kurie kelia pavojų embolijai kitose kūno vietose.

Po infarkto pacientai dažnai susiduria ir su psichologinėmis problemomis, tokiomis kaip depresija, nerimas ar streso sutrikimai. Be to, jei nėra laikomasi gydytojo rekomendacijų, kyla didelė rizika pakartotiniam infarktui.

Pirmiausia svarbu ne rūkyti, nes rūkymas žymiai didina širdies ligų riziką. Taip pat būtina reguliariai sportuoti – vidutinio intensyvumo fizinė veikla bent 150 minučių per savaitę gerina širdies ir kraujagyslių būklę.

Svarbu laikytis subalansuotos mitybos, kurioje dominuoja daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai, liesa mėsa ir žuvis, o riebalų, cukraus bei druskos kiekis būtų ribojamas.

Reikėtų kontroliuoti kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį ir gliukozės kiekį kraujyje, reguliariai tikrintis sveikatą ir laiku gydyti hipertenziją, diabetą bei dislipidemiją.

Stresas ir emocinė įtampa taip pat gali padidinti infarkto riziką, todėl svarbu taikyti streso valdymo metodus ir užtikrinti pakankamą poilsį bei miegą.

Galiausiai, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, ypač jei yra širdies ligų šeimos anamnezė ar kiti rizikos veiksniai, ir laikytis visų medicininių rekomendacijų.

Šios priemonės padeda sumažinti širdies ligų ir miokardo infarkto riziką bei palaikyti gerą širdies sveikatą.